Pirmadienį Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo Rietavo senelių globos namų buhalterės plungiškės Ramutės Sakalauskaitės (g. 1990 m.) apeliacinį skundą. Ši moteris Plungės rajono apylinkės teismo buvo pripažinta kalta dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir svetimo turto pasisavinimo ir iššvaistymo. Uostamiesčio teisėjų kolegija bausmę šiek tiek sušvelnino.
Kaltinimai
Plungės teisme buvo nagrinėjami trys apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir svetimo turto pasisavinimo epizodai.
Pirmas epizodas – laikotarpis nuo 2011-ųjų liepos iki 2013-ųjų gruodžio. R. Sakalauskaitė į senelių namų buhalterinę apskaitą įtraukė neteisingus duomenis apie daugiau jai pačiai apskaičiuoto darbo užmokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, daugiau išskaičiuotų „Sodros“ įmokų. Taip pat įstaigos mokėjimo pavedimuose įrašė neteisingus duomenis apie 1 363,27 euro didesnį sau išmokėtą atlyginimą, nei priklausė pagal darbo sutartį.
Antrasis – nuo 2011-ųjų lapkričio iki 2013-ųjų lapkričio. Tada buhalterė apskaitos dokumentais nepagrindė ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su 579,24 euro darbo užmokesčio apskaičiavimu ir išmokėjimu iš įstaigos sąskaitos jai pačiai. Šių pinigų išmokėjimo ji neįtraukė į apskaitos registrus.
Trečiasis – 2013-ųjų liepa-gruodis. R. Sakalauskaitė, paėmusi pinigus už P. Š. globą iš jo dukters I. Š., išrašė kasos pajamų orderius ir kvitus, tačiau šių orderių (suma 2 664,50 euro) buhalterinėje apskaitoje neužregistravo, juos paslėpė, o tais pačiais numeriais išrašė ir į buhalterinę apskaitą įtraukė kasos pajamų orderius apie priimtus grynuosius iš kitų asmenų – A. P. ir J. B.
Kaltinime buvo nurodyta, kad minėtaisiais būdais buhalterė pasisavino svetimus – Rietavo parapijos senelių globos namams priklausančius – pinigus – 4 607,01 Eur.
Dar viena plungiškei inkriminuota nusikalstama veika – svetimo turto iššvaistymas.
Dirbdama buhaltere, R. Sakalauskaitė neteisėtai pasinaudojo įgaliojimais, numatytais darbo sutartyje: nuo 2011 metų liepos mėnesio iki 2013 metų gruodžio mėnesio iš senelių namų sąskaitos į Valstybinio socialinio draudimo fondo sąskaitą pervedė 547,57 euro daugiau įmokų nuo didesnio, nei jai priklausė, darbo užmokesčio.
Kaltės neįžvelgia
Apeliaciniame skunde R. Sakalauskaitė išdėstė, kad Plungės rajono apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė neteisingai, todėl prašė ją išteisinti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo žemesnės instancijos teismui.
Plungiškė nurodė, kad sau atlyginimą skaičiuodavo vadovaudamasi darbdavio nurodymu ir jo išleistais įsakymais, alga būdavo mokama su priedais, pinigus pervesdavo ne ji, o pats Rietavo parapijos senelių globos namų direktorius Antanas Gutkauskas, todėl jos veiksmuose nebuvo bendros tyčios apgaulingai tvarkyti apskaitą, pasisavinti darbdavio lėšas ir jas iššvaistyti. Be to, 579,24 euro, kurie nebuvo įtraukti į apskaitos registrus, į jos sąskaitą pervedė įstaigos direktorius, todėl ji negali atsakyti už šių pinigų pasisavinimą ar apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.
O dėl gautų už senelių priežiūrą ir į buhalterinę apskaitą neįtrauktų pajamų, tai buhalterė paaiškino, kad už grynuosius pinigus įstaigoje buvo atsakinga kasininkė. Paimtus pinigus ji visuomet padėdavo į kasininkės stalčių, todėl esanti nepagrįstai nuteista už jų neįtraukimą į buhalterinę apskaitą ir pasisavinimą.
Pinigus pervedė direktorius
Vertindamas gautus duomenis, papildomai apklausęs liudytojus, Klaipėdos apygardos teismas pirmąjį apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo epizodą ir pinigų iššvaistymą vertino kartu.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad senelių namų vadovui A. Gutkauskui buvo žinoma apie čia mokamus atlyginimų priedus, nes kiekvienam atvejui dėl priedo buvo direktoriaus ar jo pavaduotojos įsakymas. Be to, kai kuriais mėnesiais, kuriais R. Sakalauskaitė buvo kaltinama neteisingai apskaičiavusi savo darbo užmokestį, didesnės algos buvo skirtos ir kitiems darbuotojams.
Teismas pažymėjo ir tai, kad nuo 2011-ųjų liepos iki 2013-ųjų gruodžio buvo atvejų, kai atlyginimų priedai ir premijos išmokėti tik kitiems darbuotojams (ne R. Sakalauskaitei). Todėl suabejota, ar buhalterė savo iniciatyva, siekdama pasisavinti įstaigos lėšas, daugelį mėnesių atlikdavo tikrovės neatitinkančius skaičiavimus ir, suprasdama jų neteisingumą, įrašydavo juos į buhalterinės apskaitos dokumentus.
Klaipėdos apygardos teisme apklaustas A. Gutkauskas nurodė, kad bankiniai pavedimai būdavo patvirtinami elektroninės bankininkystės būdu. Operacijos pirmas parašas būdavo buhalterės, antras – jo.
Kaip aiškino direktorius, atidaręs banko langelį, matydavo paruoštus pavedimus su buhalterės parašu, o galutinis patvirtinimas būdavo jo. Buhalterė turėjo savo kodus, vadovas – savo. Be direktoriaus žinios ir jo kodų suvedimo niekas kitas pavedimo išsiųsti negalėjo.
Tad teismas konstatavo, kad, kitaip nei nurodyta kaltinime, pervedimus į R. Sakalauskaitės sąskaitą su neva per dideliu jai apskaičiuotu atlyginimu atlikdavo ne ji pati, o A. Gutkauskas. Jam buvo matoma, kad skirtingais mėnesiais darbo užmokesčio dydis svyruoja, tačiau dėl to įtarimų nekilo, jis patvirtindavo banko sistemoje pateiktus ruošinius ir atlikdavo pervedimus. Tad šiuo atveju uostamiesčio teisėjai R. Sakalauskaitės kaltės neįžvelgė.
Nenustatęs, kad buhalterė tyčia netinkamai apskaičiavo savo darbo užmokestį, teismas konstatavo, kad negalima teigti ir to, jog tuos pinigus moteris pasisavino. Dėl tų pačių priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad R. Sakalauskaitė iš įstaigos sąskaitos į Valstybinio socialinio draudimo fondo sąskaitą neteisėtai pervedė 547,57 euro ir taip iššvaistė jos žinioje buvusį turtą.
Tyčiniai veiksmai
Nors Klaipėdos apygardos teismas nemanė, kad R. Sakalauskaitė pasisavino 579,24 euro (kaip jau minėta anksčiau, galutinis parašas būdavo A. Gutkausko – aut. past.), tačiau įžvelgė, kad ji žinojo, jog gaunamos lėšos nėra tinkamai pagrįstos įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose, bet dėl to nesiėmė jokių jai įstatymo numatytų veiksmų. Tad čia įžvelgtas tyčinis apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas.
Dėl pasisavintų pinigų už P. Š. priežiūrą ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo šiame epizode uostamiesčio teisėjai sutiko su Plungės rajono apylinkės teismo priimtu nuosprendžiu. Jie nepatikėjo R. Sakalauskaitės teiginiais, neva už grynuosius buvusi atsakinga kasininkė. Net ir tokiu atveju jos kaip buhalterės pareiga buvo kontroliuoti kasininkės darbą. Tad R. Sakalauskaitė kaltinama pasisavinusi 2 664,50 euro.
Bausmė
Plungės rajono apylinkės teismas R. Sakalauskaitei buvo paskyręs 120 bazinių socialinių išmokų baudą, kurią ji būtų turėjusi sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai. Tenkintas ir Rietavo parapijos senelių globos namų civilinis ieškinys – 5 154,58 Eur turtinei žalai atlyginti ir 780 Eur išlaidų už advokato paslaugas.
Apeliacinės instancijos teismui civilinio ieškovo atstovas pateikė prašymą priteisti dar 540 eurų išlaidų už teisines paslaugas.
Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, kad R. Sakalauskaitė kalta dėl pinigų pasisavinimo (mokesčio už globą epizodas) ir dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (du epizodai). Dėl pinigų iššvaistymo išteisinta. Iki 100 bazinių socialinių išmokų sumažinta bauda, paliekant tą patį terminą jai sumokėti.
Rietavo parapijos senelių globos namų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo sumažintas iki 2 664,50 euro. Dėl bylinėjimosi apeliaciniame teisme iš R. Sakalauskaitės priteista 200 eurų advokato paslaugų išlaidoms padengti. Kita civilinio ieškinio dalis palikta nenagrinėta.
Nuosprendis dar gali būti skundžiamas.
