Pirmadienį Plungėje sulaukta svečių – Savivaldybėje, o vėliau ir gydymo įstaigose, lankėsi sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, ministro patarėjai Tomas Bagdonas ir Kristina Auruškevičienė. Pabendravęs su Plungės rajono savivaldybės meru Audriumi Klišoniu, Seimo nariu Jonu Varkaliu, Savivaldybės gydytoja Oresta Gerulskiene ir sveikatos priežiūros įstaigų vadovais, ministras, kaip pats juokavo, panoro pasivaikščioti plungiškių pacientų keliais.
Skaičiai – augantys
Ministro vizitas Plungėje prasidėjo nuo susitikimo Savivaldybėje. „Esame išskirtinė Savivaldybė. Turime ligoninę, tris pirminės sveikatos priežiūros centrus. Visi jie – privatūs, ir to jokioje kitoje Lietuvos savivaldybėje nėra. Dar turime ir Greitąją medicinos pagalbą bei penkias privačias antrinio lygio medicinos paslaugas teikiančias įstaigas“, – ministerijos atstovams pasakojo meras A. Klišonis.
„Žinau, kad jus domina paciento kelias ligoninėje. O jis prasideda nuo Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus. Lyginant su 2021 metais, suteiktų paslaugų skaičius čia išaugo net 26 procentais. Iš viso apsilankymų – 12 621. Struktūra: 50 proc. – trauminiai ligoniai, 33 proc. – terapiniai, 14 proc. – chirurginiai, apie 4 proc. – kiti“, – apie savo vadovaujamą ligoninę, aptarnaujančią maždaug 40 tūkst. Plungės ir Rietavo gyventojų, kalbėjo direktorius Remigijus Mažeika.
Direktorius pristatė ir aktyvaus gydymo paslaugas: chirurgija ir traumatologija – viename skyriuje, intensyvi pagalba ir operacinės – šis blokas sutvarkytas ir nereikalaujantis jokių investicijų, slaugos paslaugos – su atskiru pastatu turintiesiems demenciją. „Turime idėjų dėl ilgalaikės priežiūros ir planų dėl terapijos profilio pertvarkos“, – dalijosi R. Mažeika.
Džiuginantis proveržis
Kalbėdamas apie žmogiškuosius išteklius, direktorius paminėjo, kad labai ilgai vargo ieškodamas vidaus ligų gydytojų, bet… vis nesėkmingai. Pavyzdžiui, gydytojui į Vidaus ligų skyriaus vedėjo poziciją siūlė 7 000 eurų algą „popieriuje“ plius papildomas išmokas, deja, norinčiųjų neatsirasdavo. O pernai – lyg koks protrūkis! „Dabar jauni gydytojai, galima sakyti, veržiasi pas mus dirbti. Viena jauna gydytoja dirba jau nuo pernai. Dar su dviem taip pat sutarta. Beje, atėjus jaunai gydytojai, kuri greitai pelnė pacientų pasitikėjimą, ir aktyvaus gydymo rodikliai šoktelėjo 16 procentų“, – džiugius pokyčius vardijo direktorius. Bendras darbuotojų skaičius – 351. Tarp jų – nauji jauni otorinolaringologas, urologas, traumatologas, anesteziologas ir kiti, taip pat gerokai pagerinę gydymo įstaigos rodiklius.
R. Mažeika pasidžiaugė ir kitais pokyčiais: kad viskas sutvarkyta taip, jog Konsultacinėje poliklinikoje beveik nėra eilių (tik pas gydytoją oftalmologą ir kolonoskopijai); kad pasiteisino pernai pradėtos teikti ambulatorinės slaugos namuose paslaugos ir įsteigta Skausmo klinika; kad vis populiaresnės tampa ambulatorinės reabilitacijos paslaugos; kad net 63 proc. išaugo dienos chirurgijos paslaugų skaičius ir kt. Visu tempu įdarbintas ir pernai įsigytas kompiuterinis tomografas, kuriuo tyrimų atlikta net 48 proc. daugiau nei 2021 m.
Finansiniai ligoninės rodikliai: metai baigti turint 253 tūkst. eurų pelno, be to, jau padengta pusė kompiuterinio tomografo kainos.
Problemos ir poreikiai
Kalbėdamas apie problemas ir poreikius, ligoninės vadovas pirmiausia paminėjo Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, kurį planuojama plėsti. Šio skyriaus pertvarka, tikimasi, išspręs ir dar vieną problemą – įrengus specialias stebėjimo palatas, čia būtų galima priimti ir vaikus, kurie, uždarius Vaikų ligų skyrių, dabar iškart vežami į Klaipėdą arba į Telšius. Direktoriui antrino meras A. Klišonis: „Įrengus stebėjimo palatas ir įdarbinus skubios pagalbos gydytojus, atsirastų galimybė vaikams suteikti būtinąją pagalbą, stebėti, o į Klaipėdą vežti tik pagal poreikį. Juolab kad jauni žmonės dėl šios problemos išsako nemažai priekaištų.“ Kita didelė problema – tai, kad su Klaipėdos ligoninėmis tenka ilgai derėtis, o kartais net maldauti, kad jos priimtų mūsiškius pacientus.
Poreikis – ligoninė labai norėtų įsigyti mamografą, kuriuo naudotųsi ne tik ji, bet ir kitos Plungės sveikatos priežiūros įstaigos. Motyvas: krūties vėžys – didelė problema, kurią išspręsti galima imantis prevencijos, tačiau nuvykti į kitus miestus išsitirti plungiškės moterys… neprisiruošia.
Į ministro A. Dulkio klausimą, iš kur tas jaunų gydytojų proveržis į Plungę, atsakė meras: „Ne visada ir ne viską lemia pinigai. Kartais užtenka įrašo kažkuriame ministerijos dokumente. Kol Plungės ligoninės likimas buvo neaiškus, ir norinčiųjų dirbti neatsirasdavo, o parašius, kad mūsų ligoninė išliks daugiaprofilinė, ne vienas pagalvojo, kad Plungė – puiki vieta gyventi ir dirbti.“ Anot R. Mažeikos, kad ligoninė išliktų daugiaprofilinė, reikia, kad per metus joje būtų atlikta 1 100 operacijų, o Plungėje atliekama 1 300. Vadinasi, išlikimui kliūčių nėra. Tam pritarė ir ministras.
Atsakydamas į direktoriaus išsakytas mintis dėl Klaipėdos ligoninių ir dėl mamografo, A. Dulkys kalbėjo: „Dėl Klaipėdos mes ir patys turime tam tikrų įžvalgų, bet tas Gordijaus mazgas išrinkus naują vadovą bus išrištas. Nes kol kas žmonės ten gyvena kas 1978 metais, kas 1983-iaisiais. Paskirti prie Brežnevo ir likę, o Lietuva ėjo ir nuėjo… Dėl mamografo – pagal dabar galiojančią tvarką toks įrenginys jums negalimas, bet tvarka keisis ir jums, kaip daugiaprofilinei ligoninei, mamografas bus netgi privalomas.“ Apie būtinybę Plungėje turėti mamografą, ir ne bet kokį, o kokybišką, pasisakė ir „Klinikos Pulsas“ vadovas Tomas Zamulskis: „Šiandieninis įvykis: moteriai nustatyta krūties karcinoma… Lapkritį ji buvo tirta pigiai įsigytu mamografu, kuriuo pražiūrėta piktybinė liga.“
Greitoji medicinos pagalba
Pasisakyti pakviesta Plungės rajono greitosios medicinos pagalbos direktorė Rasa Mončienė pirmiausia paminėjo, kad šiai įstaigai gyvuoti liko 100 dienų, vėliau – pertvarka, po kurios tai jau bus viešosios įstaigos GMP tarnybos Klaipėdos filialo Plungės skyrius. Šiuo metu Plungės rajono GMP, turinti 3 brigadas, aptarnauja Plungės ir Rietavo savivaldybes.
Tarp labiausiai reikalingų priemonių – defibriliatoriai. Mat senieji jau baigia amžių, o nauji kainuoja 24–26 tūkst. eurų. Tokių pinigų įstaiga neturi. Esama ir kitų bėdų: įstaiga 85–89 proc. lėšų skiria atlyginimams, tad degalams, komunaliniams mokesčiams ir kt. lieka mažai; ydinga tai, kad GMP automobiliais tenka teikti pavėžėjimo paslaugas – vežti pacientus į Klaipėdą, Telšius, kartais – laukti, kol jiems bus atlikti tyrimai; kita skaudi tema – kad psichiatrijos ligoninės nepriima neblaivių suicidinių pacientų.
Anot ministro, iki šiol Lietuvoje buvo 48 GMP įstaigos, kurios priklausė savivaldybėms. „Ir tik dabar, apie įstaigas surinkus informaciją, paaiškėjo, kad jos gyvena labai skirtingomis sąlygomis: darbo krūviai skiriasi iki 10 kartų, atlyginimai – kartais, vieni važiuoja naujais automobiliais, kiti – seniai atgyvenusiais, vieni turi sutvarkytas patalpas, o kiti įsikūrę… kažkur garažuose“, – kalbėjo A. Dulkys. Beje, paminėdamas garažus, jis net nenutuokė, kad būtent Plungės GMP ir „gyvena“ garaže.
Ministro teigimu, dabar tam ir kuriama viena įstaiga, kad pagaliau būtų įvesta tvarka. Tam numatyta 50 milijonų eurų, už kuriuos bus nupirkti 225 nauji su visa įranga automobiliai. Be to, bus suvienodinti krūviai, atlyginimai, greitosios nebeteiks pavėžėjimo paslaugos.
Pirminė sveikatos priežiūra
„Klinikos Pulsas“ vadovas T. Zamulskis sakė, jog pirmiausia nori paminėti „misijas neįmanomas“. Viena iš jų – IPR (išankstinė pacientų registracija), per kurią žmonės… nesiregistruoja. O jei ir užsiregistruoja, tai į įstaigų sistemą ši registracija „neįkrenta“. Kita opa – nuolat stringanti e. sveikatos sistema. „Tiesa, šiandien ji veikė sklandžiai, bet praėjusią savaitę strigo 4 kartus, ilgiausiai – 3,5 valandos. Įsivaizduokit: pirmadienį ateini į darbą, už durų 20 žmonių, o sistema neveikia. Žinot, XXI amžiuje norėtųsi, kad būtų kitaip. O kai paskambiname į Registrų centrą, atsako, jog nežino, kiek užtruks. Tokia komunikacija neguodžia ir nemotyvuoja normaliam darbui, be to, ir prieš pacientus nepatogu“, – kalbėjo T. Zamulskis. Jam pritarė šeimos klinikos „Inesa“ vadovas Vytautas Klišonis: „Kiek laiko neveikia e. sveikata, tiek laiko vėliau gydytojas turi sėdėti po darbo ir į sistemą suvedinėti duomenis, kuriuos užsirašė ant lapelio.“
T. Zamulskis iškėlė ir kitą klausimą: „Kaip manote, ar gydytojams reikia apmokėti už darbą, kurį jie atlieka „Sodros“ nurodymu: dirba komisijose, kurių darbas trunka valandą ar pusantros, pildo nedarbingumo pažymėjimus, nedarbingumo lygio nustatymo dokumentus ir t. t.? Be to, iš „Sodros“ dar sulaukiama nurodymų pateikti dokumentus, nors visi jie yra e. sveikatos sistemoje. Žinoma, kartais tų atvejų nebūna, bet kartais ir 15 jų per vieną savaitę sukrenta. Kad sutvarkytų dokumentus, gydytojai sėdi ir po darbo, ir savaitgaliais. Tačiau šis darbas neapmokamas.“
Šie faktai sveikatos apsaugos ministrą sudomino. Anot jo, ministerija yra pakilusi į kovą prieš popierizmą – juk dabar viskas sukelta į e. sveikatą, bet… „Nusprendėme, kad gydytojai neberašo mokiniams pažymų dėl praleistų pamokų, tačiau paaiškėjo, kad kai kurios įstaigos tų pažymų vis dar reikalauja, o tėvai terorizuoja gydytojus, tad šie tas pažymas vis dar išrašinėja. Dabar štai ir su „Sodra“ panašūs dalykai dedasi. Aš šias problemas paimsiu į globą“, – pažadėjo A. Dulkys.
Meras A. Klišonis paminėjo, kad geros praktikos pavyzdys buvo, kai per „kovidą“ slaugytojoms buvo leista pratęsti vaistų receptus, taip mažinant gydytojui užkrautą darbą. Ministerijos vadovo teigimu, tai norima sugrąžinti jau per šią Seimo sesiją – bus svarstomi įstatymų pakeitimai, leisiantys slaugytojoms išrašyti vaistus, nedarbingumo pažymėjimus, siuntimus ir pan. „Šios naujovės leis sumažinti gydytojų darbo krūvį, eiles pas juos, perskirstyti funkcijas tarp personalo. Taigi gydytojai daugiau dėmesio galės skirti pacientams, o ne dokumentams“, – įsitikinęs ministras.
Pacientų keliais
Po susitikimo Savivaldybėje ministras, kaip ir žadėjo, aplankė sveikatos priežiūros įstaigas. Pirmiausia užsuko į ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių bei į registratūrą. Ministrą domino skyriaus rekonstrukcijos planas, o registratūroje už akių kliuvo popierinės medicininės kortelės – ar jos tikrai vis dar būtinos.
Lankydamasis GMP stotyje A. Dulkys konstatavo: „Labai jau nejauku, bet pokyčiai tam ir vykdomi, kad būtų išspręstos visos darbuotojų ir pacientų problemos, kad būtų išgrynintos jūsų funkcijos.“
Vėliau A. Dulkys lankėsi pirminės sveikatos priežiūros įstaigose – Plungės sveikatos centre ir šeimos klinikoje „Inesa“, kur daugiausiai dėmesio skyrė šeimos gydytojų išsakytoms pastaboms: dėl stringančios e. sveikatos sistemos, dėl didelio popierizmo, dėl nuolat kintančių kompensuojamųjų vaistų sąrašų, dėl požiūrio į gydytojus, dėl užsiregistruojančių, bet neatvykstančių pacientų ir t. t. Užsukęs pas chirurgą-echoskopuotoją ministras juokavo, jog gydytojai jo nebetiria ir nebegydo: esą vietoj širdies jau akmuo.
Grįžę į ligoninę, svečiai dar apžiūrėjo ambulatorinės reabilitacijos patalpas, Radiologijos skyrių ir jame esantį naująjį kompiuterinį tomografą, užsuko į Vidaus ligų skyrių, Skausmo kliniką, bendravo ir su medikais, ir su pacientais. Po pasivaikščiojimo pacientų keliais dar surengtas vizito aptarimas. „Po šio vizito galime konstatuoti, kad gavome ministro pažadą, jog Plungės ligoninė išliks daugiaprofilinė“, – džiaugėsi meras.
Užs. Nr. I-510
