Atėjus rudeniui kaip niekad aktualus tampa gatvių ir kelių priežiūros klausimas. Nors lietingasis ir šaltasis metų sezonas dar tik įsibėgėja, tačiau jau kaip reikiant pridarė bėdų sodų bendrijoms: kai kuriose iš jų yra gatvių, kurių būklė tokia, kad vargiai ir bepavažiuosi: neatidus manevras ir kita stotelė – automobilių servisas.
Spalio 25 dieną Plungės rajono savivaldybėje rinkosi trijų sodų bendrijų – „Dobilo“, „Liepos“, „Sveikatos“ – atstovai. Susitikime su vietos valdžia nagrinėtas jų prašymas remontuoti Aronijų ir Pilies gatves, nes jų būklė – tragiška.
Pagalbos prašymas
Į Savivaldybę šių trijų sodų bendrijų atstovai atėjo nešini arti 150 sodininkų pasirašytu raštu, adresuotu Savivaldybės tarybai, mero institucijai ir administracijai. Jame prašoma kuo skubiau atkreipti dėmesį į dvi gatves – Aronijų ir Pilies, esančias sodų bendrijose „Dobilas“, „Sveikata“ ir „Liepa“. Informuojama, kad kai šią vasarą buvo užbaigti Babrungo gatvės (Nausodžio sen.) asfaltavimo darbai, labai suintensyvėjo automobilių eismas minėtosiomis gatvėmis – jomis iš daugelio sodininkų bendrijų greičiausiai galima patekti į asfaltuotas Babrungo arba J. Pabrėžos gatves. Dėl intensyvaus eismo Aronijų ir Pilies gatvių būklė šiuo metu labai bloga: iš senojo asfalto likę tik liekanos, susidarė aštrios ir gilios duobės, o žvyruotos gatvių dalys rudenį tapo duobėtu purvynu.
Akcentuota, kad bendrijos nenusišalina nuo savo pareigų: pagal galimybes remontuoja šias gatves, tačiau daromos investicijos nepakankamos: reikalingas ne tik asfaltas, bet ir lietaus surinkimo sistemos sutvarkymas.
„Iš tikro tose dviejose gatvėse yra baisios duobės. Ne tik kad gali „padėti“ mašinos dugną, dar blogiau – automobilis gali būti smarkiai apgadintas. Net apvažiuoti duobes tampa nebeįmanoma. Remontas mums labai reikalingas. Dėl to ir kreipėmės pagalbos į Savivaldybę, kad ji padėtų mums išspręsti šią problemą, bet…“ – iškart apie tikimybę sulaukti deramo dėmesio iš valdžios prakalbo „Dobilo“ bendrijos atstovė Ingrida Juškaitė.
Vilties nėra?
Savivaldybėje sodininkai išreiškė norą, kad vietos valdžia atrastų galimybių išasfaltuoti jiems problemą keliantį 550 metrų ruožą Pilies ir Aronijų gatvėse. Tačiau diskusijų su Plungės rajono savivaldybės vicemere Asta Beierle Eigirdiene, Savivaldybės administracijos direktoriumi Mindaugu Kaunu ir jo pavaduotoju Mantu Česnausku metu buvo aiškiai išdėstyta pozicija: „Savivaldybė teisiškai negali kištis į sodų bendrijų reikalus, tuo labiau kad visa sodų bendrijose esanti infrastruktūra yra jų nuosavybė.“ Tokią informaciją oficialiai pateikia Savivaldybės administracija.
„Padėti nepažadėjo ir jokių vilčių nesuteikė“, – patvirtino ir I. Juškaitė. Tiesa, ieškant galimo sprendimo šioje situacijoje buvo aptarta keletas variantų.
Variantas Nr. 1
Sodininkai, žinodami, kad Savivaldybė turi pasitvirtinusi prioritetinių gatvių, kurias numatyta pirmiausia asfaltuoti, sąrašą, teiravosi dėl galimybės Pilies ir Aronijų gatves perduoti į Savivaldybės balansą, esą tada jau tikrai teisiškai būtų galima numatyti lėšų joms taisyti.
Tačiau Savivaldybės administracijos direktorius M. Kaunas sodų bendrijų gyventojams paaiškino, kad, „norint perduoti gatves į Savivaldybės balansą, jos turi būti inventorizuotos ir atitikti gatvėms keliamus kriterijus“. O vienas iš kriterijų – gatvės pločio – sodininkams esą būtų ypač skausmingas, nes tektų nuardyti ne vieną į valstybinę žemę išsikišusią tvorą ar gyvatvorę, nukirsti ne vieną medį.
Variantas Nr. 2
Savivaldybė šiam atvejui turi vieną aiškų siūlymą – gatves asfaltuoti su pačių gyventojų finansiniu prisidėjimu. Ši galimybė aptarta su sodininkais. Tuo labiau kad turima pavyzdžių: šia tvarka pasinaudoję miesto ir kaimų gyventojai perklojo ir gatveles, ir aikšteles automobiliams statyti.
„Aišku, šis variantas būtų kaip ir priimtinas, tačiau ar patys gyventojai jį palaikytų, dar neaišku, nes prisidėti savo lėšomis sutiktume greičiausiai tie, kurie soduose gyvename nuolat, o tie, kurie į juos tik atvažiuoja, tikėtina, tam prieštarautų, ypač pensinio amžiaus žmonės“, – svarstė „Plungės“ kalbinta I. Juškaitė. Moters teigimu, apsispręsti dėl prisidėjimo galima tik turint sąmatą.
Variantas Nr. 2 (tęsinys)
Diskutuojant su sodininkais atrasta ir dar viena galimybė, kuri, kaip spėjama, labai palengvintų finansinę naštą sodininkams, jei vis dėlto būtų apsispręsta dėl gatvių remonto prisidėjimo būdu. Sodų bendrijų atstovams patarta Registrų centre pasitikrinti, ar minėtosiose gatvėse, dar prieš tiesiant vandentiekį ir kanalizaciją, nėra buvęs klotas asfaltas – jo dabartinės liekanos leidžia daryti tokią prielaidą. „Jei asfaltas yra buvęs ir tai užfiksuota dokumentuose, jam atkurti užtektų paprastojo remonto, ir tai atsieitų gerokai pigiau, nei pradėti kelio rekonstrukciją: užsakyti ekspertizę, kloti kelio pagrindus, kelių sluoksnių asfaltą, lietaus kanalizaciją, aukštinti šlaitus, įrengti apšvietimą ir pan.“, – pastebėjo M. Česnauskas.
Kol kas neatsisveikino
Kad per pirmąjį susitikimą su minėtųjų trijų sodų bendrijų atstovais dideliais pažadais nesišvaistyta, patvirtino ir vicemerė Asta Beierle Eigirdienė. „Mes, Savivaldybė, kaip bebūtų, negalime biudžeto lėšomis remontuoti tų gatvių, kurios nėra Savivaldybės balanse. Su sodininkais dar visiškai neatsisveikinome: mūsų specialistai pasidomės dėl tos informacijos iš Registro centro, galbūt pavyks rasti duomenų apie buvusį asfaltą. Kas, jeigu prielaida nepasiteisins ir paprastajam remontui nebus pagrindo? Tada viskas bus dar sudėtingiau. Investuoti į ne savo turtą Savivaldybė neturi teisės“, – įsitikinusi vicemerė.
„Dobilo“ bendrijai atstovaujančios I. Juškaitės teigimu, sodininkai kol kas laukia. Kiek laiko tas laukimas truks ir kada vėl bus galima sugrįžti prie jų problemos – neaišku: dėl konkrečių terminų su Savivaldybe nesiderėta.
