Praėjusį trečiadienį Plungės rajono savivaldybės vadovai susitiko su Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovais. Kalbėta ne tik apie gaisrus, gelbėjimo darbus, reikalingas lėšas, bet ir apie patikrinimus didžiuosiuose Plungės prekybos centruose bei kultūros centre. Nurodymas patikrinti minėtuosius objektus „nuleistas“ iš viršaus, sunerimus dėl Rygoje įvykusios 54 gyvybes kainavusios nelaimės.
Susitikime dalyvavo Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininkas Mykolas Pronckus, pavaduotojas Mindaugas Kaunas, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Valdas Mikalauskas. Savivaldybei atstovavo meras Albinas Klimas, vicemeras Mindaugas Jurčius, Savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle Eigirdienė, pavaduotojas Česlovas Kerpauskas, vyr. specialistas Česlovas Puidokas ir kiti.
Po prekybos centro „Maxima“ griūties Rygoje susirūpinta ir pas mus – ar mūsų prekybos centrai ir kitos žmonių traukos vietos parengtos panašiai nelaimei, ar nepasikartotų analogiška tragedija. Orientuodamasis į tai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pavaldžioms tarnybos nurodė iki lapkričio 27-osios patikrinti didžiuosius prekybos centrus (didesnius nei 2 000 kv. m) ir masinių susibūrimų vietas, kuriose telpa virš 500 žmonių.
Plungės PGT patikrino prekybos centrus „Maxima“ (J. Tumo-Vaižganto g. 81), „Norfa“ (Kalniškių g. 18), „Iki Cento“ (Laisvės g. 5) ir Plungės kultūros centrą. Pažeidimų nustatyta tik „Norfoje“. „Radom užkrautus evakuacinius išėjimus, neveikė priešgaisrinė signalizacija, be to, buvo iškomplektuoti gaisrui gesinti skirti vidaus vandens čiaupai“, – pasakojo M. Pronckus. Po patikrinimo prekybos centrui surašytas privalomasis nurodymas pašalinti trūkumus. Aptiktuosius pažeidimus įmonė turi likviduoti iki kito patikrinimo. „Prekybos centrą „Norfa“ vėl tikrinsime, kai prasidės prekyba pirotechnika. Jei trūkumai nebus pašalinti, surašysime Administracinių teisės pažeidimų protokolą. Parduotuvės vadovui tokiu atveju grėstų bauda nuo 50 iki 2 000 litų. Jei įpareigojimų nevykdys, dėl tokių pažeidimų prekybos centrą galime ir uždaryti“, – akcentavo viršininkas.
Vicemeras M. Jurčius ugniagesiams gelbėtojams siūlė prekybos centruose surengti imituotas nelaimes ir pažiūrėti, kaip realiai pasirengta gaisrui ar kitam pavojui. Be to, anot vicemero, prekybos centrų lankytojus reikėtų kažkaip pratinti prie sirenų garso, per garsiakalbius vis informuoti, ką reikėtų daryti, jei pavojaus signalas būtų tikras ir pan. Pasak M. Pronckaus, tarnyba kasmet rengia ketverias pratybas įvairiuose objektuose. Tikėtina, kad 2014-aisiais vienerios pratybos vyks kuriame nors prekybos centre. „Tokių pratybų taip greit neatliksi, reikia gerai pasiruošti, viską apgalvoti. O tai, išgirdę pavojaus signalą, pirkėjai ims bėgti su visomis prekėmis“, – sakė Plungės PGT viršininkas.
Kaip pasakojo M. Pronckus, kiekviena įmonė turi veiksmų, kurių imamasi kilus gaisrui, planą. Jame nurodyta, kuris darbuotojas nelaimės atveju būtų atsakingas už žmonių evakuaciją, kuris atjungtų elektrą ir t. t. Tačiau kaip būtų realybėje, nežinia. „Nelaimė Rygoje parodė, kad tokiam atvejui nebuvo tinkamai pasiruošta, nes prekyba buvo svarbiau nei žmonių gyvybės – pirkėjams liepta susimokėti už prekes, pardavėjoms užbaigti darbą“, – sakė ugniagesių gelbėtojų vadovas.
Susitikimo metu kalbėta ir apie šiemet (per 9 mėn.) kilusius gaisrus, vykdytus gelbėjimo darbus. M. Pronckus smagiai pajuokavo: „Kitų profesijų žmonės stengiasi kuo daugiau dirbti, kuo didesnius skaičius į rezultatų lenteles įrašyti. O mums – atvirkščiai: kuo mažiau darbo, kuo skaičiai mažesni, tuo visuomenei geriau.“
Per devynis mėnesius Plungės rajono teritorijoje kilo 100 gaisrų. Lyginant su tuo pačiu 2012 metų laikotarpiu, 2013 m. daugiau kartų deginta pernykštė žolė. Tokių atvejų buvo 35, be to, degė 16 automobilių, 15 gaisrų kilo dėl nesaugaus kūrenimo, 10 – dėl netvarkingos elektros instaliacijos, 4 dėl neatsargaus rūkymo, užregistruotas 1 padegimas. Ugniagesiai gelbėtojai atliko 38 gelbėjimo darbus: padėjo spec. tarnyboms, vyko į avarijų vietas, gelbėjo skęstančiuosius ir t. t.
Tarnybos viršininko pavaduotojas M. Kaunas sakė kartu su Plungės rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos viršininku Vladu Šimkumi aplankę kaimo ugniagesių komandas. Padėtis, kaip įvardijo M. Kaunas, – patenkinama. Kaimo ugniagesiams reikalingos skaitmeninės radijo stotelės. Nupirkti 6 stoteles kainuotų 15 tūkst. Lt, šių lėšų tikimasi iš Savivaldybės. „Pinigai buvo pažadėti dar 2012 metais, tačiau ir dabar jie dar neskirti“, – sakė M. Kaunas. Šiuo metu kaimo ugniagesiai pasiekiami tik mobiliaisiais telefonais. Be to, reikėtų ir bent šiek tiek atnaujinti kaimo komandų turimą transporto ūkį, įrangą. Pavyzdžiui, Žemaičių Kalvarijos gaisrininkai važinėja 1964 metų laidos automobiliu.
Ar šie prašymai bus įtraukti į 2014 metų Savivaldybės biudžetą, dar nežinia. Beje, pasidžiaugta, kad Savivaldybės žinioje esančios priešgaisrinės apsaugos tarnybos finansavimas kasmet po truputį didinamas (nors į prieškrizinį lygį dar nesugrįžo) ir kad ugniagesiams gelbėtojams netenka eiti nemokamų atostogų.
