Šeštadienį kunigaikščių Oginskių rūmuose pasirašyta ypatinga sutartis – savo bendradarbiavimą organizuojant Tarptautinį Mykolo Oginskio festivalį ir kitus renginius įteisino Plungiškių draugija, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Plungės rajono savivaldybė ir Žemaičių dailės muziejus. Iškilmes vainikavo Čiurlionio kvarteto atliekama muzika ir įstabus iš Žemaičių Kalvarijos kilusios, o dabar jau tarptautiniu mastu žinomos operos solistės Aistės Pilibavičiūtės pasirodymas.
Kaip sakė sutarties pasirašymo iškilmes vedęs žymus muzikologas Viktoras Gerulaitis, Plungė ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje garsi savo kultūros tradicijomis. Viena jų – nuo 2006 metų čia vykstantis Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis, kuris iš kitų panašių renginių išsiskiria tuo, kad jame iš principo skamba tik klasikinė muzika. Festivalis ypatingas savo žanru, aukštu lygiu, į jį atvykstančiais kolektyvais, kurių dauguma – orkestrai.
Anot V. Gerulaičio, ši sutartis reikalinga tam, kad Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis būtų dar labiau pakylėtas, kad Plungėje vystoma kultūra, kuri čia klesti nuo kunigaikščių Oginskių laikų, būtų dar labiau pastebėta, remiama ir puoselėjama.
Šios bendradarbiavimo sutarties iniciatorė – asociacija Plungiškių draugija, kurios prezidentas – Liudas Skierus. Ilgametės bendrystės įteisinimui pritarė Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis ir Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas. Visi jie ir buvo pakviesti pasirašyti sutarties, o prieš tai – tarti žodžio.
„Ši diena mums – šventė! Nes įteisiname bendradarbiavimą, kuris tęsiasi jau daugelį metų, nuo pat pirmojo festivalio iki dabar, kai ruošiamės jau septynioliktajam. Mintis pasirašyti šią sutartį kilo prieš pusę metų, per paskutinįjį Plungiškių draugijos valdybos posėdį. Jai geranoriškai pritarė ir posėdyje dalyvavusi Filharmonijos generalinė direktorė. Tuomet nemažai diskutavome, o labiausiai man patiko mūsų draugijos valdybos nario profesoriaus Rimanto Benečio pasiūlymas: ką čia daug kalbėti, reikia imti ir padaryti. Taip ir padarėme. Ir manau, kad mūsų žengtas žingsnis labai geras. O poniai Rūtai – ačiū už drąsą ir geranoriškumą“, – teikdamas gėles Filharmonijos vadovei R. Prusevičienei sakė Plungiškių draugijos prezidentas L. Skierus.
R. Prusevičienė pripažino, kad jai šis vakaras taip pat labai jaudinantis: „Savo Filharmonijoje turime bene patį iškiliausią Plungiškių draugijos atstovą – profesorių dirigentą Juozą Domarką, kurio meilė Plungei yra persmelkusi visą mūsų instituciją. Jo ir kitų plungiškių meilė savo miestui daro didelį įspūdį, todėl mes niekada neatsisakysime bendradarbiauti. Tiesa, keturšalės sutartys – retos, nes keturiems susitarti sunku. Tačiau ne šįkart. Šia sutartimi įsipareigojame siekti tokių idealų, standartų ir kokybės, kad Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis ir kiti bendri mūsų renginiai Plungėje menine prasme neatsiliktų ne tik nuo sostinės, bet ir nuo visos Europos.“
Pasisakyti buvo pakviestas Savivaldybės meras A. Klišonis. Anot jo, šia keturšale sutartimi tariamasi dėl dalykų, kurie mums labai svarbūs, nes išplaukia iš mūsų pačių. „Festivalis – renginys, kuris sutraukia ne tik plungiškius, bet ir visą Vakarų Lietuvą. Ačiū šalims už geranoriškumą, o profesoriui Juozui Domarkui – už gražios minties plykstelėjimą. Manau, tai nebus sutartis dėl sutarties, jos tikslas – kad Plungėje būtų kuo daugiau aukštos kokybės meno ir renginių“, – kalbėjo A. Klišonis.
Geromis emocijomis dalijosi ir Žemaičių dailės muziejaus direktorius A. Bakanauskas: „Džiaugiuosi, kad 1994 metais perėmėme raktus nuo kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmų, tuometinio statybos technikumo, ir kad čia pradėjome savo veiklą. Šio pastato langai buvo apkalti grotomis, sienos iki pusės dažytos mėlynai, grindys – betoninės. Ir užrašas: „Ant sienų nespjaudyti!“ Džiaugiuosi muziejaus kolektyvo, Savivaldybės ir visų plungiškių pastangomis, kad šie rūmai, kunigaikščių palikimas, įgautų vis gražesnį atspalvį, kad būdami čia galime jaustis ne tik plungiškiais, bet ir Europos dalimi. Nuo šios dienos mes – ne tik draugai, kolegos, bet ir partneriai. Ką muziejui reiškia turėti tokį partnerį – elitinės kultūros citadelę Filharmoniją? Ogi tai, kad su mumis jau reikia skaitytis. Ir Lietuvoje, ir Europoje. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi! Plunge, mes šiandien klestim!“
Pasirašius sutartį, kaip minėta, suskambo Čiurlionio kvarteto atliekami W. A. Mozarto, F. Haydno, M. K. Čiurlionio ir kitų garsių Europos kompozitorių kūriniai. Suskambo ir operos solistės A. Pilibavičiūtės, pirmuosius žingsnius žengusios Plungės Mykolo Oginskio meno mokykloje, balsas, gerokai sudrebinęs kunigaikščių Oginskių rūmų skliautus.
