Šią savaitę Plungės miesto Telšių gatvės pradžioje, ties vadinamuoju buitiniu, prie gatvės rekonstrukcijos projekto „prikabintas“ dar vienas – nuo čia pradėta kloti šiluminė trasa, sujungsianti Lentpjūvės ir V. Mačernio gatvių katilines. Projektą, kurio vertė – 1,227 milijono eurų, žadama įgyvendinti iki naujo šildymo sezono pradžios. Vieni šiai investicijai pritaria, kiti – ne, sakydami, kad ji nežinia kada atsipirks.
Pažiūrėti, kaip prasideda uždarosios akcinės bendrovės Plungės šilumos tinklų sumanytas jungiamosios trasos statybos projektas, pakvietė laikinoji įmonės direktorė Margarita Charitonova. Dalyvavo ne tik žurnalistai, bet ir Plungės rajono savivaldybės vicemerė Asta Beierle Eigirdienė, Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas, Savivaldybės tarybos nariai Adomas Zamulskis, Algirdas Pečiulis, rangos darbus atliekančios akcinės bendrovės „Požeminiai darbai“ atstovai.
Kadangi nuo Lentpjūvės gatvės iki miesto centro vamzdžiai jau pakloti, naujoji trasa pradedama rengti nuo miesto centro, t. y. nuo automobilių stovėjimo aikštelės, esančios ties Telšių g. 2. Toliau ji drieksis Minijos gatve, suks į Rietavo, Sinagogų gatves, tada – link Palankės g. tvenkinių ir link I. Končiaus g. Pabaiga – A. Jucio gatvėje. Nuo ten iki V. Mačernio gatvės katilinės vamzdžiai taip pat jau yra. Tiesa, projektas bus įgyvendinamas dviem „frontais“: viena brigada darbus pradeda nuo Telšių g., kita – nuo A. Jucio g. Kol vyks darbai, atskiruose kvartaluose nebus tiekiamas karštas vanduo. Tikėtina, kad ilgiausiai jo neturės I. Končiaus gatvės gyventojai. Kada jis bus atjungtas, Plungės šilumos tinklai gyventojus informuos.
Kaip kalbėjo laikinoji Plungės šilumos tinklų vadovė M. Charitonova, apie jungiamąją trasą kalbama jau dešimt metų, o gal ir dar daugiau. Tikslas – sujungti dvi katilines, efektyviai išnaudoti Lentpjūvės gatvės katilinėje esančius biokuro katilus (šiuo metu iš 10 megavatų naudojama tik 0,5 megavato) ir taip atpiginti šilumą vartotojams. Taigi įgyvendinus šį projektą pagrindine miesto katiline taps Lentpjūvės gatvės katilinė, o esanti V. Mačernio gatvėje, kuri kūrenama dujomis, „prikibs“ tik tuomet, kai reikės didesnių pajėgumų.
M. Charitonova sakė dažnai girdinti klausimą, kada ši investicija atsipirks. „Projektui įgyvendinti pasiėmėme paskolą iš banko, kurią grąžinsime per 15 metų. Vartotojams 30 metų į šilumos kainą bus papildomai įskaičiuojama po 0,08 cento už vieną kilovatvalandę. Mes vertiname ne tik tai, kada investicija atsipirks bendrovei, bet ir tai, kokią naudą iš jos turės vartotojai. O jie tikrai turės, nes šiluma sujungus katilines atpigs“, – tikino M. Charitonova. Kada tiksliai ir kiek sumažės kaina, Plungės šilumos tinklų vadovė atsakyti negalėjo: „Tai numatyti gana sudėtinga dėl keleto priežasčių – nežinia, kiek kainuos biokuras, kuras pastaruoju metu sparčiai brangsta, kiek mums teks mokėti už apyvartinius taršos leidimus, nes kurui naudosime ir dujas. Bet, nepaisant visko, turint jungiamąją trasą, kaina mažės.“
Prasidėjusiais darbais džiaugėsi ir Savivaldybės administracijos direktorius M. Kaunas: „Tos trasos tikrai reikėjo, tad džiugu, kad darbai prasidėjo. Džiaugiuosi ir tuo, kad apie ją pagalvojome iš anksto – rekonstruodami Minijos ir Rietavo gatves, iš anksto po žeme paklojome specialius futliarus vamzdžiams. Taigi dabar bereikia juos prakišti, o gatvių nebeardysime. Tiesa, dėl tų futliarų ne sykį buvau kalamas prie kryžiaus, bet, kaip matome, sumanymas pasiteisino.“
Kaip ir minėjome, katilinių sujungimas numatytas iki naujo šildymo sezono pradžios. Bet, anot M. Charitonovos, įgyvendinus šį projektą, teks imtis kito – Lentpjūvės gatvės katilinės modernizavimo. „Esame skatinami kūrenti kirtimo atliekomis, o Lentpjūvės g. katilinėje esantys biokuro katilai tokiam kurui nepritaikyti. Taigi jau dabar galvojame, iš kur imsime lėšų jiems atnaujinti“, – kalbėjo laikinoji bendrovės direktorė.
Taigi darbai prasidėjo. Tikinama, kad gyventojams jie – tik į naudą. Ar taip ir bus, pamatysime. Tiesa, dar 2018 metais UAB „TEC Industry“ Savivaldybės administracijos užsakymu parengtame dokumente, kuris vadinasi „UAB Plungės šilumos tinklų vykdomos veiklos bei katilinių ir šilumos tiekimo trasų sujungimo Plungės mieste galimybių analizė“, nurodoma, kad investuoti į minėtųjų katilinių sujungimą nėra tikslinga. Už tai pasisako ir Savivaldybės tarybos opozicija. Valdantieji – kad jungiamoji trasa žūtbūt reikalinga, nes kūrenti dujomis per brangu, o UAB „Plungės bioenergija“ (kurios biokuru gaminamą šilumą Plungės šilumos tinklai pirko porą dešimtmečių) kol kas neturi galimybių teisėtai gaminti ir parduoti šilumą. Kurie bus teisūs, parodys ateitis.
