Praėjusios savaitės ketvirtadienį į posėdį rinkosi Savivaldybės tarybos nariai. Pirmiausiai apžvelgta kriminogeninė rajono padėtis. Ją politikams pristatė Plungės policijos komisariato viršininko pavaduotojas Arūnas Juozas Auškalnis.
Policijos informacija
Kaip informavo A. J. Auškalnis, nusikalstamumo lygis didelio rūpesčio lyg ir nekelia – palyginti su keleriais ankstesniais metais, jis maždaug stabilus. Nepadaugėjo ir sunkių bei labai sunkių nusikaltimų. Pavyzdžiui, nužudymas šiemet buvo tik vienas ir tas pats – buitinis. Visuomenei nerimą galbūt kelia padažnėję išžaginimo, seksualinio prievartavimo atvejai. Tačiau nemaža dalis jų tik iš pradžių atrodo grėsmingai, o vėliau paaiškėja, kad nieko nebuvo. „Daug kas prisimena atvejį Žemaičių Kalvarijoje. Iš pradžių sakyta, kad merginą išžagino devyniese, vėliau – kad keturi, o galų gale byla visai nutraukta – jokio nusikaltimo nebuvo. Kitas atvejis – liepą. Tik po pastarojo „išžaginimo“ į teisiamųjų suolą sės ne „žagintojai“, o pati mergina – dėl melagingo pranešimo“, – pasakojo policijos viršininko pavaduotojas.
A. J. Auškalnio teigimu, labiausiai neramu dėl nepilnamečių daromų nusikaltimų. Jų skaičius išaugo. Tačiau galima pasidžiaugti, kad išaiškinamumas – gana geras. Gerėja ir kiti rodikliai – pavyzdžiui, kone perpus sumažėjo avarijų, jose žuvusių ir sužalotų žmonių skaičius.
Pasak pareigūno, policijai labai pravertė finansinė Savivaldybės pagalba. Labai veiksmingos biudžeto lėšomis įrengtos miesto vaizdo stebėjimo kameros. Jų dėka išaiškintas ne vienas nusikaltimas. Kita sėkminga Savivaldybės investicija – greičio matuoklis. Jo dėka pagautas ne vienas greičio viršytojas, o tai reiškia, jog biudžetas papildytas jų sumokamomis baudomis.
Po A. J. Auškalnio pasisakymo žodžio paprašė tarybos narys Visvaldas Nekrašas. „Greičio matuoklis – tikrai sėkminga investicija. Tai pajutau savo kailiu.
Bet nesuprantu, kam jį statyti, pavyzdžiui, prie „Euroliux“ parduotuvės. Ten nei avaringas, nei pavojingas ruožas, o vairuotojai gaudomi. Aš tai vertinu kaip policijos pasipinigavimą“, – piktinosi, matyt, kažkada įkliuvęs politikas. A. J. Auškalnis jam atsakė: „Jūsų minėtoje vietoje greitis ribojamas 50 km/val., todėl važinėjimas virš 70 km/val. yra pažeidimas. Pone Nekrašai, vertiname jūsų indėlį. Ir apskritai, kaip pastebėjau, jūs jau nemažai esate įnešęs.“ Po tokio atsakymo visa salė ėmė kvatoti, V. Nekrašui beliko… atsisėsti.
Viešieji darbai – itin intensyvūs
Kaip tarybą informavo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Edmundas Sausdravas, šiemet Savivaldybė itin sėkmingai vykdo viešųjų darbų programą. Jau panaudota 60 proc. darbams skirtų lėšų (tuo pačiu metu pernai – tik 48 proc.). Be to, ir norinčiųjų imtis viešųjų darbų kontingentas gerėja. Anksčiau tai dažniausiai būdavo asocialūs asmenys, o dabar darbo prašo jau ir aukštojo išsilavinimo žmonės. „Kadangi tarp bedarbių daugėja žmonių su aukštuoju išsilavinimu, reikėtų, kad viešųjų darbų programoje atsirastų ir jiems pritaikytos veiklos“, – kalbėjo E. Sausdravas.
Ta pačia tema pasisakė ir darbo biržos direktorė Dangirutė Jurkuvienė. Ji sakė norinti paraginti kaimo seniūnus, kad šie aktyviau įsitrauktų į viešųjų darbų programą. „Gal dar yra manančiųjų, kad viešųjų darbų galima nedirbti, o sutaupytas lėšas panaudoti kitoms reikmėms? Šiemet taip nebėra. Programa vykdoma iš europinių lėšų ir panaudoti jas galima tik vienam tikslui. O tiek, kiek nepanaudosime šiemet, mažiau begausime kitais metais“, – išaiškino biržos vadovė.
Pažadėjo šokolado
Taryba svarstė – išleisti Savivaldybės administracijos direktorių Albertą Krauleidį komandiruotėn į Briuselį ar ne.
Išgirdęs, kad komandiruojamas būtent A. Krauleidis, tarybos narys Robertas Endrikas piktinosi: „Negi nebėra ko kito pasiųsti? Čia darbai stringa, o direktorius dar į Belgiją išvyks.“ Vis dėlto išsiaiškinta, kad Briuselyje vyks baigiamoji vieno tarptautinio aplinkosauginio projekto, kuriame sėkmingai dalyvavo ir Plungės savivaldybė, konferencija. Savivaldybės atstovui joje dalyvauti privaloma ir tai turi būti būtent Savivaldybės administracijos direktorius. „Aš nė kiek į tą Briuselį nesiveržiu, bet kitos išeities nėra“, – sakė A. Krauleidis. Taryba jį į komandiruotę išleido, direktorius pažadėjo parvežti garsiojo belgiško šokolado.
Direktoriai
Taryba apsvarstė Žlibinų Igno Končiaus pagrindinės mokyklos direktorės Izolinos Kriaučiūnienės prašymą atleisti ją iš einamų pareigų. Prašymas tenkintas, direktorė atleista. Pritarta ir tam, kad jai būtų išmokėta šešių mėnesių algos dydžio kompensacija.
Taigi Žlibinų mokykla liko be direktoriaus, o štai šalia esančių Kantaučių pagrindinė jau turi naują – taryba pritarė, kad pareigas pradėtų eiti konkursą laimėjęs buvęs Aleksandravo pagrindinės mokyklos vadovas Zigmas Bagdonas.
Nesumažino
Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, visų Savivaldybės žinioje esančių įstaigų vadovams nuo spalio 1-osios mažinami atlyginimai. Mažinami ir personaliniai priedai. Visiems vadovams, išskyrus Plungės kultūros centro direktorių Romą Matulį, kuriam komitetai siūlė palikti 40 proc. priedą.
„Kadangi esame Lietuvos kultūros sostinė, siūlyčiau buvusius priedus palikti visų kultūros įstaigų direktoriams arba panaikinti visiems. Juk visi dirba vienodai“, – kalbėjo Aidas Kėsas. Jam prieštaravo merė Elvyra Valerija Lapukienė: „Ne, ne visi. Jei kiekvienas dirbtų tiek, kiek Matulis, mūsų kultūra „blizgėtų“, bet taip nėra. Visą naštą velka Matulis, jį už darbštumą turėtume apdovanoti.“ Dauguma tarybos narių merės nuomonei pritarė.
Žvelgia į „Minijos“ katilinę
UAB Plungės šilumos tinklų direktorius Petras Piekus su tarybos nariais pasidalijo perspektyviniais bendrovės planais. Direktorius jau seniai kalbėjo, jog Plungės šilumos tinklams reikia atsisakyti Telšių gatvėje esančios sezoninės katilinės ir galvoti apie naują. Dabar P. Piekaus nuomonė jau kiek kitokia – apie naują katilinę Dariaus ir Girėno gatvėje, kuri kainuotų apie 15 mln. litų, nebėra ko ir galvoti, bet būtų galima pamąstyti apie bankrutavusios AB „Minija“ katilinės įsigijimą. Tai esą kainuotų mažiau – iš viso 7 mln. Lt.
Kad direktorius galėtų bent jau pradėti žvalgytis į tą katilinę, domėtis jos įsigijimo galimybėmis, jam esą reikalingas Savivaldybės tarybos pritarimas. Taryba pritarė, o spalį paprašė į posėdį ateiti jau su naujienomis.
Koks TVIC likimas?
Taryba svarstė, ką daryti su Turizmo ir verslo informacijos centru (TVIC), kurio steigėjai yra Plungės savivaldybė ir Ūkio ministerija. Panašu, jog Savivaldybės tikslas – atiduoti TVIC ministerijai – kad pačiai nebereikėtų jo finansuoti.
Tiesa, komitetuose šis klausimas nebuvo analizuotas, jis pateiktas tik tarybos posėdžio metu ir, matyt, tikėtasi greito pritarimo, bet… Opozicijos atstovas Albinas Klimas pareiškė: „Aš už tai, kad centras liktų ir Savivaldybės žinioje. TVIC neseniai pradėjo rodyti savo veiklos vaisius, verslininkai suprato jo naudą, o jums centras jau nebereikalingas. Be to, viskas vyksta labai skubotai, todėl mūsų frakcija atsisako balsuoti.“ Be to, piktintasi ir tuo, kad niekas neklausė verslininkų nuomonės, nors TVIC įsteigtas būtent jų patogumui.
Posėdyje dalyvavęs verslininkų atstovas Viktoras Bubilas merei priekaištavo: „Jūs pati pažadėjot, kad centras liks Savivaldybės žinioje. O dabar ką darot?“ E. V. Lapukienę tokie priekaištai apstulbino: „Kokia čia dar komedija! Aš niekada taip nesakiau, nes taip negalvoju.“ Po pokalbio apie TVIC salėje beliko mažuma tarybos narių.
Vasiukai?
Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas Alvydas Viršilas tarybos nariams papasakojo apie Plungėje numatomą statyti sporto kompleksą. Jis turėsiąs kelias sales, plaukimo baseiną, ledo areną, kavinę ir t. t. „Jei dar būtų ir šachmatų klubas, tas sporto kompleksas būtų tikri Vasiukai. Kam mums toks gigantiškas objektas? Kaip jį išlaikysime?“ – priekaištavo tarybos narys Rimas Ščupokas. Kiti vis dėlto buvo už tai, kad Plungei reikia normalaus, didelio komplekso. Juolab kad yra galimybė jį pastatyti už europines lėšas. „Vaikai ir anūkai mums neatleis, jei nesiimsime statyti“, – tokia gaida pokalbį baigė politikai.
