Pastarosiomis dienomis virė aštrios diskusijos – ar leisti rengti referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Vieni pasisako už, kiti prieš, tretiems, paprastiems žmonėms, nebeaišku, kuriais pasitikėti, o į kurių svarstymus nekreipti dėmesio.
Surengus referendumą, tauta galės pasisakyti už arba prieš, kad: referendumu priimti sprendimai gali būti keičiami tik referendumu; referendumui surengti reikia jau nebe 300 tūkst., o 100 tūkst. rinkėjų parašų; žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos piliečiams ir valstybei, o užsieniečiai šį turtą gali tik nuomotis; valstybinės reikšmės gamtos išteklių išgavimo ir naudojimo klausimai būtų sprendžiami tik referendumu.
Domėjomės, kurią barikadų pusę palaiko išrinktieji tautos atstovai.
Seimo narys Jurgis RAZMA:
– Palaikau žmonių susirūpinimą ir pritariu, kad kuo daugiau, kiek tai leidžia Europos teisės aktai, būtų apribotas žemės pardavimas užsieniečiams. Pirmiausiai dėl to, kad nepasiektas vienodas tiesioginių išmokų lygis senbuvėms Europos Sąjungos šalims ir Lietuvai. Todėl, perkant žemę, mūsų ir užsienio ūkininkai susidurtų su nevienodomis finansinėmis galimybėmis.
Tačiau aš nepritariu teisinei referendumo formai, kur įvardytos konkrečios Konstitucijos pataisos. Teiginiai surašyti tiesmukai, o juos priėmus nukentėtų ir patys lietuviai. Jei referendume būtų siūloma įvesti saugiklius dėl žemės pardavimo, ar dėl derybų su ES, būtų viskas aišku.
Manau, kad būdama Sąjungoje, atskira valstybė negali priiminėti atskirų teisės aktų. Tada, pavyzdžiui, ES senbuvės, taip pat galėtų susirinkti ir nuspręsti Lietuvai nebeskirti finansavimo. Be to, stodami į ES, pasirašėme įsipareigojimus, o nevykdant jų, gali grėsti sankcijos.
Dėl referendumo paskelbimui reikalingų rinkėjų parašų skaičiaus sumažinimo taip pat nepritarčiau. 100 tūkst. nėra taip daug, tai kas būtų, jei dėl kažkokio kažkam nepriimtino teisės akto būtų rengiami referendumai? Prieš kitas valstybes atrodysime kaip nesubrendėliai.
Referendumui entuziastingai pritaria Algirdas Paleckis ir Viktor Uspaskich. Gal mąstantiems žemaičiams derėtų atkreipti dėmesį į šį faktą? Aš šioje situacijoje negaliu raginti žmonių balsuoti už ar prieš, todėl siūlau tiesiog nedalyvauti referendume. Kaip ir minėjau, pavasarį siūlysime dar daugiau saugiklių dėl žemės pirkimo ir pardavimo.
Plungės verslininkas Petras BEINORAS:
– Esame įsipareigoję ES, kad žemės pardavimo ribojimas bus nutrauktas. Nesuvokiama, kodėl tam reikia priešintis, juk tokiu būdu susidarys konkurencija. Nevykdydami įsipareigojimų, užsidirbsime ir sankcijų, tad nebeturėtų būti ir jokių svarstymų apie pereinamuosius laikotarpius.
Rinkėjų skaičiaus sumažinimui taip pat nepritariu, nes taip sudaromos sąlygos referendumus rengti vieną po kito. Manau, kad dėl to lietuvaičiams reikėtų pereinamojo laikotarpio. Vėliau gal ir pritarčiau, kad referendumui surengti užtektų 100 tūkst. rinkėjų parašų, bet tikrai ne šiuo metu. Neturime lėšų pensijų kompensacijoms, bet norime rengti brangiai kainuojančius referendumus.
Norėčiau pasakyti tik tiek: jei žmonės išsirenka savo atstovus, tad gal jais ir reikėtų pasitikėti, o ne pulti atsisakyti laisvo kapitalo judėjimo. Apima toks jausmas, kad Lietuva – įvairių fobijų šalis. Galvoju, pats metas būtų jų atsikratyti.
Plungės r. savivaldybės
tarybos narys Visvaldas NEKRAŠAS:
– Aš, kaip žmogus ir kaip politikas, kategoriškai nesutinku su referendumo rengimu. Pirmiausiai dėl to, kad nepakankamai aiškus jo tikslas. Antra, visa tai kertasi su ES įstatymais. Jei kalbėti konkrečiai apie žemės pardavimą, manau, kad ir dabar lietuvių vardu užsieniečiai perka žemę. Vadinasi, įstatymas apeinamas. O šis referendumas yra tik žmonių klaidinimas, kažkokio suinteresuoto asmens, gal partijos ar grupės asmenų. Galvoju, kad kažkas siekia supirkti žemę iš lietuvių pigiau, nepaliekant galimybės parduoti ją užsieniečiui, ir, ko gero, brangiau.
Spėju, kad jei referendumas įvyks ir žmonės pasisakys prieš žemės pardavimą užsieniečiams, kažkas iš to gerai pasipelnys. Šitas referendumas – tai kažkieno surengtas šou, tik šiuo atveju lietuvis bando apgauti lietuvį. Kodėl mes, lietuviai, nuvykę į kitas šalis, galime nusipirkti ten žemės, o pas mus atvykusieji to padaryti negalėtų? Laisvoje šalyje žmonės perka ir parduoda, tai perspektyva ekonomikos augimui. Suprantu, kad kažkas gal ir nukentės, bet išloš žymiai daugiau gyventojų.
Aš už tai, kad lietuviai gyventų geriau. Dėl referendumo surengimui būtino rinkėjų parašų skaičiaus – sutikčiau, kad jį reikia mažinti. Lietuvoje gyventojų mažėja, tad tie 300 tūkstančių tikrai per daug. Galbūt užtektų 150-200 tūkstančių.
Plungės r. savivaldybės vicemeras Mindaugas
JURČIUS:
– Aš pasisakau už referendumą, juk ir pagal Konstituciją visus sprendimus priima Lietuvos piliečiai. Jei surinkta 300 tūkstančių parašų, vadinasi, žmonės nori ateiti ir išsakyti savo nuomonę, tad kodėl jiems neleisti?
Kalbant apie punktą dėl žemės pardavimo užsieniečiams, aš esu prieš pardavimą. Šiuo metu, ko gero, nėra nė vieno rajono, kur užsieniečiai, įregistravę savo įmones Lietuvoje, neturėtų įsigiję žemės, niekas netrukdo ir toliau vykdyti tokios veiklos. Aš – už tokią tvarką, juk pagal Lietuvos įstatymus jie moka mokesčius.
Manau, kad dabar vyksta politinis karas, siekis užgrobti mūsų valstybę. Juk, pardavę žemę, prarasime savo teritoriją.
Dėl esą galimų ES sankcijų – ar kas nors turi teisę primesti savo valią laisvai ir demokratiškai valstybei? O kalbant apie įsipareigojimus ES, juk, stojant į Sąjungą, buvo žadama, kad tiesioginės išmokos žemdirbiams bus tokios pačios kaip ir kitų ES valstybių. O kaip yra realiai? Tad, jei vykdome įsipareigojimus, derėkimės, juk toks politikų darbas.
Jei referendume žmonės nuspręs, kad protėvių krauju aplaistytą ir iškovotą žemę reikia atiduoti užsieniečiams, ką gi, reikėtų pagalvoti, ar vėliau galėsime ją susigrąžinti. Nupirks užsienio turtuoliai Lietuvos žemę ir, aptvėrę aukšta tvora, ramiai galės uždėti lentelę „Vergų šalis“, juk tai jau bus jų nuosavybė.
Dėl parašų skaičiaus sumažinimo referendumo surengimui pritarčiau. Jau vien dėl to, kad mažėja gyventojų skaičius. Neužtenka vien tik surengti referendumą, reikia, kad atsirastų ir pritariančiųjų skaičius.
Plungės r. savivaldybės tarybos narys Albertas KRAULEIDIS:
– Už patį referendumą, kaip normalios demokratijos reiškinį, aš – už. Tik šiuo konkrečiu atveju pasidaro šioks toks balaganas.
Dėl žemės pardavimo užsieniečiams, mano įsitikinimu, būtų perlenkta lazda, jei tai daryti uždraustume. Sakyčiau, tai būtų tam tikros diskriminacijos apraiška. Uždraudę parduoti žemę užsieniečiams, vėliau gal sugalvosime, kad negalima jos parduoti dar kažkam? Aš ne prieš tai, kad, įsigyjant žemę, būtų apribojimai. Mes, lietuviai, norime įsigyti žemės, kitokio turto Vokietijoje, Airijoje ir kitur, bet ar lengvai tai galime padaryti? Tikrai ne. Tad kodėl pas mus neįvedus saugiklio, kad žemės ūkio paskirties žemę galėtų įsigyti tik tas, kuris nori ir yra pasiruošęs ją dirbti bei turi atitinkamą išsilavinimą? Šie apribojimai galiotų ne tik užsieniečiams, bet ir lietuviams.
Gal baiminamasi kažkokių galimų spekuliacijų dirbama žeme? Tačiau ir tarp lietuvių tokių spekuliantų netrūksta. Sakyčiau, gerokai pavėluota reakcija į galimas pasekmes. Apie saugiklių įvedimą buvo kalbėta jau seniau, tik kažkas to nenorėjo girdėti. Draudimas niekuo negelbės, o apribojimams įvesti dar yra laiko.
Parašų skaičiaus sumažinimui aš pritariu. Gal tuomet nebebūtų bandymų padirbinėti parašus? Kai kas sako, jog sumažinus šį skaičių, dėl mažiausio neaiškumo ar nepasitenkinimo bus rengiami referendumai. Aš taip nemanau. Juk, porą kartų atsidūrę absurdiškoje situacijoje, trečiąjį pasvarstys, ar tikrai to referendumo reikia.
Kaip ir aukščiausiose viršūnėse, taip ir Plungės politikų nuomonės dėl žemės pardavimo užsieniečiams skiriasi. Kaip matome, vieni įžvelgia sąmokslo teoriją tarp savųjų, kiti – kone valstybės okupavimą, tretieji pasisako ne už draudimą, o už saugiklių įvedimą. Ir, ko gero, kiekvienas savaip teisus.
Visuomenė neturi būti klaidinama
Pakomentuoti situaciją paprašėme Europos Parlamento narę Radvilę Morkūnaitę, dirbančią EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete.
„Piliečių įtraukimas į sprendimų priėmimą pats savaime yra sveikintinas dalykas. Tačiau tai darant, visuomenė neturi būti klaidinama. Planuojamu referendumu, deja, prisidengiant demokratija ir pasinaudojant žmonių patriotiniais jausmais, siekiama labai siauram žmonių ratui naudingų tikslų. Referendumu siūlomi spręsti trys visiškai tarpusavyje nesusiję klausimai, taip visuomenėje keliant sumaištį ir klaidinant žmones. Žemės pardavimo klausimas, pavyzdžiui, visiškai lengvai gali būti išspręstas ir paprastu Seime priimtu įstatymu, kuriuo būtų nustatytos procedūros, užkirsiančios kelią galimoms spekuliacijoms žeme.
Deja, kažkodėl patys valdantieji visiškai nesirūpina, kad būtų sukurtos procedūros, neleisiančios spekuliuoti žeme. Atvirkščiai – valdantieji politikai nesigėdija žmonėms įžūliai meluoti, teigdami, jog, pavyzdžiui, pardavus žemę užsieniečiams, ten nustos galioti Lietuvos įstatymai. Ir tokių klaidinančių bei žmones gąsdinančių interpretacijų pasigirsta vis daugiau. Tačiau jos naudingos tik tiems, kurie ketina iš tokių absurdiškų pareiškimų pasipelnyti. Gal tikisi patys uždirbti, brangiai pardavę iš žmonių ir valstybės pigiai supirktą žemę?“
