Žinot, supavydėjau britams jų mokėjimo švęsti. Visa šalis kelias dienas ėjo į gatves, linksminosi, mojavo vėliavėlėmis ir garbino savo karalienę Elžbietą II, šventusią deimantinį, 60-ąjį, savo karūnavimo jubiliejų. Šventės proga surengta daugybė renginių, juose dalyvavo milijonai Didžiosios Britanijos gyventojų. Gal klystu, bet mes taip švęsti – masiškai, visi kartu ir taip nuoširdžiai – nemokam. Nors turim daugybę ir religinių, ir valstybinių švenčių, bet mojuoti vėliavėlėmis mes nelinkę. Gal dėl to, kad savo valdžios vyrų ir moterų nemylim, o štai britai savo monarchus tiesiog dievina. Apie tokį palaikymą, kokio iš savo tautiečių sulaukia Anglijos karalių šeima, mūsų grybauskaitėms, kubiliams ir degutienėms… tik pasvajoti.
Tiesa, už ką tą savo valdžią turėtume mylėti? Gal, pavyzdžiui, už tai, kad į laisvę anksčiau laiko žadama paleisti 3 000 nuteistųjų? Būtent tiek jų liepą turėtų plūstelėti į mūsų miestus ir kaimus. Beje, kai pati išgirdau šią naujieną, pasijutau dviprasmiškai: „kairė“ baiminosi, „dešinė“ lyg ir džiaugėsi. Iš dalies gerai, kad kaliniai laisvėn išeis. Juk tai reiškia, kad valstybei (o tai reiškia – mums!) nebereikės jų maitinti ir išlaikyti. Juolab kad įkalinimo įstaigose jiems reikia ne tik maisto, bet ir patalynės, knygų, sporto įrangos, prižiūrėtojų, valytojų, skalbėjų ir t. t. Viską sudėjus, vienas kalinys per mėnesį mums, mokantiesiems mokesčius, atsieina tūkstančius litų. Taigi gerai, kad 3 000 jų nuo šiol turės patys savimi pasirūpinti.
Tačiau, pasidžiaugus tuo, kad nuteistųjų nebereikės „šerti“, išlenda baimės faktorius – o kas pasirūpins mūsų pačių ir turto saugumu? Juk nemaža dalis išeisiančiųjų laisvėn neturi nei gyvenamosios vietos, nei darbo, nei pajamų. O valgyti jiems norėsis. Tad galime tik spėlioti, kokių veiksmų jie imsis, atsidūrę gatvėje: grobs mūsų rankines, lįs į butus, vogs kaimiečių vištas? Jei taip, išeitų, kad už kalinių laisvę mokėsime mes – savo saugumu. Dar neramiau, girdint, kad Pataisos inspekcijos padaliniai suvaldyti tokį būrį paleistųjų… nepasirengę. Beje, kaliniai, jei nebus numatytuoju laiku išleisti į laisvę, grasina sukilti.
Na, ko norėti iš kalinių, jei net politikai vieni iš kitų vagia. Štai portale delfi.Lt skaitau, kad Anykščiuose, renginyje „Bėk, žirgeli 2012“, vietos Darbo partijos nariai neva pavogė Vilniaus mero Artūro Zuoko judėjimo „Taip“ per varžybas laimėtą keptą aviną… Kaip nurodo A. Zuoko bendražygis Žilvinas Šilgalis, „besočiai“ Anykščių „darbiečiai“ tiesiog negalėjo praeiti pro keptą aviną ir jį nugvelbė. Kita pusė sako, kad avinas nebuvo pavogtas. Esą komanda „Taip“ – ne vietinė, varžybose dalyvavo tik svečio teisėmis ir į pagrindinį prizą – keptą aviną – pretenduoti negalėjo. Todėl jis ir atiteko antrąją vietą užėmusiems vietos „darbiečiams“. Toks tat išėjo gruziniškas kriminalas mūsų Lietuvėlės padangėje…
