Praėjusią savaitę pasitaikė proga svečiuotis plateliškės Mortos Mikašauskienės, kurią daugelis pažįsta kaip kaimo turizmo sodybos šeimininkę ir ilgametę pedagogę, namuose. Taip sutapo, jog šią moterį aplankėme ypatingą dieną: kovo 30-ąją ji pasitiko garbingą 80 metų jubiliejų! Susėdus prie kavos puodelio kalba daugiausia sukosi apie tai, kuo ponia Morta užsiima, kai turi laisvo laiko ir… noro – apie jos pomėgį lieti akvareles.
Morta Mikašauskienė visą gyvenimą praleido Plateliuose. Kaip pati sakė, visos jos šaknys čia. Šiame miestelyje ji gimė, augo, čia sulaukė ir garbaus amžiaus. Džiugu, kad ir dvi dukros savo gyvenimą kuria Plateliuose. Tik anūkai jau plačiau „pabirę“: ir Londone, ir Vilniuje ar dar kitur, bet yra ir gimtinėje pasilikusių. „Štai anūkės vyras Platelių seniūnu patapo“, – didžiuodamasi tarė Morta.
Gausi šeima suteikia galimybę pabūti ir proanūkių draugijoje. Buvo metas, kai rūpinimasis jais buvo tapęs vos ne kasdienybe, tad kiti darbai, o ir pomėgiai, atsitraukė į šalį. Mortai vis dar sunku apsiprasti su vyro netektimi. Visą gyvenimą prabuvus kartu dabar tenka mokytis gyventi vienai.
Ir jubiliejų moteris nori pasitikti ramiai. „Nenoriu didelio triukšmo. Laikas ne tas, sveikata ne ta, o ir nuotaika ne ta“, – nutęsė ji. Tačiau, nepaisant to, paruoštas vaišių stalas laukė vakare trumpam užsuksiančių anūkų, gražiai žydėjo ant palangės pamerkta ir dukros dovanota margaspalvių gėlių puokštė.
„Gal birželį, kai bus Plungėje surengta mano darbų paroda, nueisime visi kur kartu pabūti“, – prasitarė plateliškė.
Taip, ponia Morta rengia savo darbų parodas. Ji – piešėja, lieja akvareles. „Ar mano piešiniai – menas? Net nežinau, esu šiokia tokia tautodailininkė“, – kukliai apie savo kūrybą atsiliepė mūsų pašnekovė.
Piešimas Mortos gyvenime – nuolatinis palydovas. Tiesa, draugystė su teptuku, nors ir trunka daugelį metų, yra lydima pertraukų. „Kai turi daržus ravėti, prižiūrėti namus, vaikus, gaminti maistą, eiti į darbą, tai tikrai ne piešimas yra galvoje, tiesiog pritrūksta laiko“, – kalbėjo plateliškė. Taip paprastai būdavo dar vaikams augant, kai namų ūkis reikalavo dėmesio. Šiandien jau kitaip, ir laisvalaikio daugiau, tik štai su norais ne visada „susitari“. „Šiandien nepiešiu nieko, o rytoj – bus matyti“, – nusišypsojo tautodailininkė.
Vis dėlto įdomu, kaip nutiko, kad akvarelė atvedė M. Mikašauskienę į tautodailininkų gretas? Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė ji – net nuo 1980 metų!
„Piešti man visada patiko. Dar lankydama mokyklą dažnai gaudavau barti už tai, kad vietoje mokymosi per pamoką pradėdavau piešti. Tada ir ausį pasukdavo, ir iš klasės esu buvusi išvaryta“, – prisiminimais į vaikystę sugrįžo Morta.
Tik piešimo mokytoja Stasė Andriuškaitė buvo ta, kuri negailėjo pagyrų: jos dėka Morta šį laisvalaikio užsiėmimą dar labiau pamėgo.
Ne, dailininke Morta Mikašauskienė netapo. Baigus mokyklą jos studijos tęsėsi Klaipėdos žemės ūkio technikume, kur įgijo veterinaro profesiją. Ten ir su vyru susipažino, su juo kartu į Platelius po mokslų grįžo. „Pagal paskyrimą vyras čia gavo darbą, o aš – ne“, – sakė Morta. Pagal pirmąją profesiją plateliškei dirbti daug neteko, save ji atrado kitur – mokykloje.
M. Mikašauskienė net 30 metų išdirbo dabartinėje Platelių gimnazijoje biologijos mokytoja. Teko neakivaizdiniu būdu baigti Vilniaus pedagoginį universitetą. Savo gebėjimą piešti ji galėjo pritaikyti ir mokykloje. „Buvau ta, kuriai dažnai visokius pavadavimus skirdavo. Taip kurį laiką, apie dešimt metų, dirbau ir piešimo mokytoja, o kur dar fizika, matematika“, – pedagogės darbą vietos mokykloje prisiminė Morta.
Tiesa, mokyti piešimo jai nelabai patikę. „Juk šių pamokų programa įvairi, ne tik piešti reikėjo mokyti vaikus. Todėl labai apsidžiaugiau, kai į mokyklą dirbti atėjo jauni specialistai Jakubėnai“, – toliau pasakojo moteris.
Su dailės ir technologijų mokytoja Ina Jakubėniene Morta dar ir šiandien pasikalba apie meną, apie dailę.
Kaip minėjome, Morta dabar ruošiasi savo asmeninės parodos pristatymui Plungės kultūros centre. Planuojama, jog tai įvyks birželio mėnesį. Paroda – neeilinė, jubiliejinė, skirta jos asmeninei sukakčiai. Pamatyti šios menininkės darbų buvo galima ir anksčiau: praėjusių metų rugsėjo–spalio mėnesiais jos kūriniai eksponuoti Platelių dvaro svirne, dar anksčiau – Žemaitės memorialiniame muziejuje.
Prisimena Morta ir pačią pirmąją savo parodą, surengtą prieš keletą dešimtmečių tada dar Plungėje veikusioje dirbtinės odos gamykloje. „Tada lyg kiškį už ausų mane ištraukė medžiotojas ir fotografas Kostas Slivskis, kuris, pamatęs mano darbus, paragino ir padrąsino išeiti į viešumą. Dar ir tuometė tautodailininkų vadovė Zafira Leilionienė pastūmėjo, taip ir įvyko mano darbų pristatymas“, – prisiminė ji.
Tiesa, savęs menininke Morta nelaiko. Esą nėra ragavusi jokių profesionalių meno mokslų. Viskas – iš savo vidinio pajautimo.
„Mano nulietose akvarelėse – išplaukę iš atminties vaizdai, matyti kraštovaizdžiai, išgalvoti peizažai. Akvarelėse nėra žmonių ar kokių nors filosofinių apmąstymų. Čia viskas ramu, paprasta ir nuoširdu“, – taip savo piešinius pristato plateliškė.
Mums Morta dar pridūrė, jog jos darbai – „naivūs paveikslėliai“. „Piešiu paprastai gamtos tema. Jei nori būti portretistu, reikia Dailės akademiją baigti, o aš tokių mokslų nėjau. Todėl ir vaizduoju savo piešiniuose tik tai, ką fantazija liepia“, – paaiškino tautodailininkė.
Paprastai Mortą įkvėpimas aplanko būnant namuose, prisėdus prie virtuvėje esančio stalo. Sako, jog piešti gamtoje jai nepatinka – čia pernelyg daug detalių, kurios jai trukdo susikaupti.
Turi ši tautodailininkė ir jai būdingą akvarelės liejimo techniką, kuri gimė savaime, iš vidinės patirties. Dar prieš pradėdama teplioti pirmuosius akcentus, akvarelės lapą Morta panardina pusvalandžiui į vandenį. Tik po to, kai vanduo nuvarva nuo lapo, jau imamas į rankas teptukas su dažais. „Piešiant ant sauso lapo nebūtų to spalvų perėjimo, susiliejimo, vaizdas būtų primityvus. O dabar efektas būna nelauktas, nes niekada nežinai, kokie potėpiai išeis, kaip spalvos sužais tarpusavyje“, – mano menininkė.
M. Mikašauskienės darbuose nematyti ryškių, ekspresyvių spalvų, vyrauja pasteliniai potėpiai. „Nežinau, kodėl man taip išeina, nors pati tikrai nesu „delikatni“, lyriška ar labai tyli ir nuolaidi. Bet turbūt, kai piešiu, esu būtent tokios nuotaikos, kai viršų ima ramybė“, – kalbėjo pašnekovė.
Įdomu tai, jog piešimas akvarele nėra vienintelis Mortos užsiėmimas. Pastaruoju metu dailei tenka „konkuruoti“ su… vaikščiojimu. „Vis dažniau imu šiaurietiškąsias lazdas ir leidžiuosi į kelionę“, – užsiminė tautodailininkė. Pasirodo, nueiti net dešimt kilometrų šiai aštuoniasdešimtmetei nėra neįmanoma, o vaizdingos Platelių apylinkės tam puikiai tinkamos.
