Ričardas Butnorius jaunystėje įgijo fotografo diplomą, kurį laiką darbavosi pagal specialybę, tačiau vėliau, kažkuriame gyvenimo posūkyje, karjerą pasuko kita linkme – įsidarbino ir 15 metų išdirbo policijos ekspertu Radviliškyje. Rietave apsigyveno 2010 metais. Dabar darbuojasi vienoje saugos tarnyboje, o laisvalaikį skiria savo pomėgiui – pynimui iš laikraščių.
Pynimu R. Butnorius susidomėjo 2011 metų žiemą, kai žiūrėdamas televizorių pamatė laidą apie žmogų, kuriantį iš popieriaus nuostabiausius darbus. Iš karto ėmė ieškoti daugiau informacijos apie pynimo techniką, tačiau literatūros, išleistos lietuvių kalba, taip ir nerado. Į pagalbą atėjo internetas – gerokai panaršęs po jį, parsisiuntė straipsnių rusų kalba. Vis dėlto geriausia mokytoja buvo praktika. Pirmas nupintas krepšelis išėjo kreivokas, su kiekvienu nauju gaminiu rankos įgaudavo daugiau pasitikėjimo, o pynimas išeidavo vis tvirtesnis.
Gaminių apdirbimo technologijos niekas vyriškiui ant lėkštutės nepateikė. Prireikė ne vienerių metų, kol bandant įvairius būdus atsirinkti geriausi medžiagos paruošimo, pynimo būdai ar gaminių apdorojimo medžiagos.
R. Butnorius mielai pasidalijo savo pomėgio paslaptimis. Pirmiausia jis susipjausto plonomis juostelėmis popierių ir daro iš jo vyteles. Demonstruojant, kaip tai daroma, mikliai vyro pirštuose sukinėjosi virbalas, sukdamas aplink save juostelę, kol ji įgavo plonos tūtelės formą. Per valandą pavyksta susukti nuo 100 iki 120 vytelių, tačiau, kaip sako pats Ričardas, įgudimas atėjo ne iš karto: anksčiau per dieną jų pavykdavo padaryti vos penkiasdešimt.
Kitas medžiagos paruošimo etapas – vytelių dažymas. Tam pynėjas naudoja įvairias natūraliai dažančias medžiagas: burokėlių nuoviras popierių nuspalvina rudai, juoda arbata suteikia šviesiai gelsvą spalvą, kiek tamsesnė geltona išgaunama mirkant svogūnų lukštų nuovire. Prireikus sodresnių spalvų naudojami viniliniai ar kiaušiniams skirti dažai.
Nudažytos vytelės išdžiovinamos taip pat natūraliai. Šlapios jos „suštabeliuojamos“ eilėmis lyg lentos, paliekant tarp eilių oro tarpus. Po poros dienų džiūvimo medžiaga pynimui jau ir paruošta.
Kaip sakė R. Butnorius, lanksčiausios šiek tiek drėgnos vytelės, nors yra pynimo būdų, kuriems tinka tik labai gerai išdžiovintos.
Nupintas gaminys teptuku kruopščiai ištepamas vandens ir PVA klijų mišiniu ir 2–3 dienoms paliekamas ramybėje, o vėliau nulakuojamas akriliniu saunos laku. Taip padengtas nebebijo drėgmės.
Krepšeliai, padėklai, skalbinių dėžės, skrybėlės, dujų balionų gaubtai, sulčių dėžutės, kačių nameliai, daiktadėžės – pina Ričardas viską, ką tik sugalvoja. Nemažai idėjų pasiūlo Kaune gyvenanti sesuo Kristina. Neseniai iš spintos ištraukusi vyro močiutės palikimą – iš plastmasinių ir medinių vytelių nupintą rankinę – pasiūlė broliui tokią nupinti iš popieriaus. Pabandė – išėjo: pirmoji gal ir ne tokia ideali, kokios pynėjas tikėjosi, bet rankos palaipsniui įvaldė ir naująjį gaminį. Dabar ne viena Ričardo sesers draugė vaikšto pasipuošusi originalia, dėžutės formos rankine.
Pynėjas su savo darbais nė karto dar nedalyvavo mugėse, nors tokių pasiūlymų sulaukė. „Pynimas – mano pomėgis. Neturiu tiek gaminių, kad galėčiau prekiauti mugėje. Vienai pintinei nupinti reikia maždaug 350 vytelių. Pats pynimo procesas neužtrunka, bet gaminiui visai užbaigti reikia maždaug dešimties dienų. Pynimas – kūrybinis procesas, kuriam būtinas tam tikras nusiteikimas: būna dienų, kai rankos nekyla, ir tiek, bet būna ir tokių, kai jos visiškai manęs neklauso – dėlioja vyteles savaip, nors visą naktį pynimo schemą kūriau. Nemėgstu daryti vienodų darbų, stengiuosi, kad jie vienas nuo kito skirtųsi. Didžiausia mano kritikė ir gerbėja – draugė Liucija. Sulaukus jos pagyrimo ir vytelės rankose smagiau sukinėjasi. Manau, kad pynėjo nuotaika atsispindi kiekviename darbe, tad neturėdamas ūpo nedirbu“, – pasakojo vyras.
Kiekvienas kūrėjas mintyse turi numatęs gaminį, kurį kada nors būtinai padarys. R. Butnoriaus ateities darbas – lauko baldai. Vyras sako, kad sau krėslus nusipinsiąs tada, kai jausis tam darbui pasiruošęs ir turės daug laisvo laiko.
Oho kokios gražios rankinės ir dar ekologiškos