Praėjusiame numeryje rašėme apie nelaimę, kuri sausio 26-osios pavakarę ištiko buvusios Kulių ambulatorijos pastate gyvenančius žmones – jų namus prarijo ugnis. Laimei, gyventojai per gaisrą nenukentėjo, tačiau aštuonių butų šeimininkai prarado viską: būstą, sukauptą turtą – 16 žmonių liko kaip stovi. Nuslūgus išgąsčiui, nudžiūvus ašaroms tenka galvoti, kaip susigrąžinti turėtą kasdienybę – šiltus ir jaukius namus, tuo labiau kad kai kurioms šeimoms stengtis ypač yra dėl ko – auga vaikai.
Tądien ugnis viename iš aštuonių mediniame pastate įrengtų butų įsiplieskė apie 17 valandą. Gaisras buvo numalšintas tik vėlų vakarą. Nuo liepsnų smarkiai nukentėjo trys vienoje namo pusėje esantys butai, vandeniu permirko ir dūmais dvokia ir kiti būstai. Medikų pagalbos prireikė vienai moteriai, kuri patyrė šoką ir apsinuodijo dūmais.
Kitą dieną Savivaldybėje surengtame seniūnų susirinkime Kulių seniūnijos vadovė Daivutė Petrauskienė kalbėjo, kad likviduoti gaisro padarinius nebus paprasta. Butais paversta medinė ambulatorija yra privati jos gyventojų, persikėlusių iš Klaipėdos, nuosavybė. Dviejų butų savininkai išvykę dirbti į užsienį. Kitos daugiabutyje gyvenančios šeimos verčiasi kaip išmano, daugumai trūksta socialinių įgūdžių.
Sausio 28 dieną gaisravietę apžiūrėjo Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas ir jo pavaduotojas Mantas Česnauskas, Vietos ūkio skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Arvydas Liutika, skyriaus vyr. specialistas Vitalijus Grigorjevas. Pasikalbėti atvyko seniūnė D. Petrauskienė ir gaisro priežastis tiriantis pareigūnas Martynas Andrijauskas. Labiausiai tikėtina versija, kad ugnies židinys buvo viename iš butų, kai jo gyventojai, parsinešę šakų, užkūrė krosnį.
Po gaisro namo gyventojai išsiskirstė gyventi pas gimines ar pažįstamus. Be gyvenamosios vietos liko tik viena suaugusių žmonių pora, kuriai pasiūlyta laikinai įsikurti Plungėje, Krizių centre. Kulių seniūnė D. Petrauskienė įsipareigojo pagelbėti padegėliams surinkti reikiamas pažymas, kad jie galėtų prašyti vienkartinės socialinės pašalpos.
Artimiausiu metu specialistai turi įvertinti namo elektros instaliaciją, vandentiekio tinklus, kad į butus, kurie mažiau nukentėjo, galėtų grįžti jų savininkai. Nudegusią dalį kol kas planuojama užkalti lentomis. Racionaliausia būtų pusę pastato nugriauti, po to, jei pavyks, atstatyti. Pastebėta, kad tam reikėtų sukviesti visus gyventojus ir kalbėtis dėl bendro iždo ir projekto.
Viena nukentėjusių šeimų – Nijolė ir Aleksandras Suslovai, auginantys septyniolikmetę paauglę ir du greitai septynerių metų sulauksiančius dvynius, kurie reikalauja ypatingo dėmesio, o ir pačią situaciją vertina kiek kitaip. „Gaisras jiems buvo savotiška atrakcija. Jie nesupranta, kokia rimta padėtis. Skaudžiausia girdėti, kai vaikai vis klausia: „Mama, kada važiuosim namo?“ – kalbėjo Nijolė. Beje, moteris paaiškino, kad iš tikro ji dvyniams nėra tikroji mama, o močiutė. „Auginame dukros vaikus. Su vyru esame jų globėjai“, – pridūrė kuliškė.
Prisimindami gaisro dieną N. ir A. Suslovai pasakojo, jog pajutę dūmus pirmiausia išsigando, kad mažieji vaikai žaisdami galėjo kažką negero padaryti, bet aiškintis visų aplinkybių nebebuvo kada – susirinko dokumentus, apsirengė ir išbėgo į lauką. Beliko stebėti, kaip ugnies liežuviai gviešiasi jų ir kaimynų namų.
Į Kulius Suslovai atsikėlė gyventi 2002 metais, kai nusprendė įsigyti gana erdvų butą buvusioje miestelio ambulatorijoje. „Iš dviejų didelių kambarių buvome pasidarę tris. Erdvės visiems užteko“, – kalbėjo pašnekovai. Pora neslėpė, jog išgyventi gaisrą jiems tenka antrą kartą. Pirmąjį sykį ugnis įsiplieskė būtent jų bute. „Nusipirkę butą neapsižiūrėjome, jog krosnis nelabai tvarkinga, kaminas negerai įrengtas. Tąkart nudegė kažkiek stogo, pertvara su kaimyniniu butu. Žalą atlyginome, susiremontavome“, – prisiminė kuliškiai.
Žmonės pridūrė, jog jų būstas buvęs nedraustas: kadangi senos statybos, jokie draudėjai to neapsiima daryti. „Šitas priestatas statytas 1964 metais, kita dalis – dar prieš karą“, – užsiminė Nijolė.
Suslovų šeima šiuo metu glaudžiasi pas kitą dukrą, besinuomojančią pusę namo Vėžaičiuose. Vietos visiems pakankamai, tačiau savi namai lieka savais. „Norisi savo lovos, pagalvės, savo kampo“, – nelinksmai sakė Aleksandras.
Dabar šiems žmonėms kasdien tenka važinėti į Kulius, kad mažuosius atvežtų į darželį. „Nuomotis būsto dar nesvarstome, nelabai su vaikais kas nori priimti. Šiuo metu laukiame, kas bus nuspręsta dėl sudegusio namo būklės: ar jį leis remontuoti, ar paskelbs avariniu“, – pasakojo Nijolė.
Kaip bebūtų, be pagalbos iš šalies susigrąžinti namus greičiausiai nebus įmanoma. Šeima neturi didelių santaupų, naujos statybos – ne jų kišenei. Todėl tikimasi geros valios žmonių paramos. „Gelbėja žmonės ir rūbais, daiktais, ir vieną kitą eurą perveda – ačiū jiems už tai. Atsirado viena organizacija, kuri imtųsi rūpesčių, susijusių su namo remontu, tik būtinas visų gyventojų pritarimas. Gaila, tačiau viena kaimynė, rodos, nesutiks, nes nenorinti grįžti į namą vaiduoklį…“ – kalbėjo N. Suslova. Iš kitos pusės, ir patys Suslovai svarsto panašų variantą: „Įsigyti kokią lūšnelę ir pasitvarkyti, gal taip net pigiau atsieitų.“
Kad ir kaip būtų skaudu, Nijolė džiaugiasi, jog, nepaisant likimo smūgių, ji turinti angelą sargą. „Turiu neįgalumą, neseniai susiformavo krešulys, kuris nukeliavo į akį – pakenkė regėjimui, bet gerai, kad ne į širdį, smegenis… Paverki, bet atsistoji ir vėl eini. Dėl jų – vaikų“, – graudinosi moteris. Vyras pridūrė: „Apsidairius aplinkui akys visko bijo, bet rankos padarys.“
Norintys ir galintys paremti nuo gaisro nukentėjusią Suslovų šeimą su šiais žmonėmis gali susisiekti tel. 8 673 64020. Sąskaitos Nr. LT427044060007840628, SEB bankas, Nijolė Suslova.
Dėl bendros paramos visiems Kulių gaisro nelaimėliams reiktų kreiptis į Kulių seniūniją ar bendruomenę „Alantas“. Sąskaitos Nr. LT344010043000041669, Luminor|DNB, SWIFT: AGBLLT2X.
