Antis ir taurusis elnias. Didžiulis skirtumas. Taciau ir vieno, ir kito gyvuno medžiokle buna nepakartojama.
Dauguma anciu jaunikliu – jau ant sparno. Rugpjucio viduryje dydžiu beveik nenusileidžia suaugusioms antims. Nepatyres medžiotojas tikrai neatskirs.
Anciu medžiokles ispudingos vien tuo, kad paleidžiama daug šuviu. Nemažai ju buna pro šali. Ne taip paprasta pataikyti i skrendanti paukšti. Nuo ankstyvo ryto medžiotojams tenka pamaknoti paupiais, palei dumbletas pelkes, bebrynus. Deja, dejuojama, kad anciu mažeja. Nieko nuostabaus – per mažai naikinami plešrunai.
Medžiotoju ir žveju draugijos vadovas Zenonas Vaištaras primena: per anciu medžiokle nevalia pamiršti, jog šauti galima tik i virš žmogaus ugio skrendanti paukšti. Nevalia i ji taikytis, kai paukštis yra ant vandens. Tai ne šiaip sau priminimas. Ne vienas medžiotojas kune nešiojasi antiniu šratu – neatsargu šuvi paleido kolega.
Šiemet Plunges medžiotoju ir žveju draugijos valdose leidžiama sumedžioti tik 5 tauriuju elniu patinus. Akivaizdu, kad medžiotojai eme branginti puikius ragus nešiojanti žveri.
Tauriuju elniu ruja tuoj tuoj prasides. Jau aptikau nudraskytus krumus – elniai žymi rujos teritorija. O viena vakara išgirsti galinga riaumojima…