Žemaičių Kalvarijos miestelis kartą per metus tampa tikra maldininkų meka – čia atvyksta tikinčiųjų iš visos Lietuvos, neretai ir iš svečių šalių. Tas traukos objektas – tai Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Jie prasidėjo liepos 1 dieną ir tęsis iki šio ketvirtadienio – liepos 12-osios. Atlaidai – tradiciniai, netgi istoriniai, nes jų pradžia mena net XVII amžių.
Žemaičių Kalvarijos miestelis kartą per metus tampa tikra maldininkų meka – čia atvyksta tikinčiųjų iš visos Lietuvos, neretai ir iš svečių šalių. Tas traukos objektas – tai Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Jie prasidėjo liepos 1 dieną ir tęsis iki šio ketvirtadienio – liepos 12-osios. Atlaidai – tradiciniai, netgi istoriniai, nes jų pradžia mena net XVII amžių.
Praktikuojančių katalikų sąmonėje atlaidai suvokiami kaip laikinosios bausmės už nuodėmes, kurių kaltė jau panaikinta, atleidimas Dievo akivaizdoje, kai tikintysis įvykdo Bažnyčios nustatytas sąlygas. Tačiau jie turi ir kitą pobūdį – tikinčiųjų bendruomenės šventės. Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai apibendrina abi šias sąvokas.
Istorijos faktai liudija, kad visuotiniai atlaidai Žemaičių Kalvarijoje pradėti švęsti nuo XVII amžiaus pirmosios pusės, pastačius pirmąsias Kryžiaus kelio koplyčias. Iš Romos pargabenus ir Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje išstačius stebuklingąjį Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslą imti rengti ir tokio pat titulo kaip bažnyčia visuotiniai atlaidai. Pažymima, kad jie bėgant laikui (gyvuoja jau 366 metai!) įgijo ne tik religinį, bet ir socialinį, kultūrinį pobūdį.
Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai visada sulaukia žmonių dėmesio. Juos traukia galimybė pabūti drauge bendroje maldoje, pasėdėti bazilikos šventoriuje klausantis šv. Mišių ar dalyvauti eisenoje aplankant Kryžiaus kelio koplyčias. Beveik dvi savaites trunkantys atlaidai kasdien kviečia tikinčiuosius melstis už vis kitas gyvenimo sferas, profesijas ir žmones. Šiemet jie prasidėjo aukojant šv. Mišias už valstybės vadovus, politikus ir savivaldybių darbuotojus – liepos 2-oji skirta Šilalės dekanato maldininkams.
Diena, kai mes lankėmės Žemaičių Kalvarijoje, buvo skirta švietimo darbuotojams ir katechetams. Miestelis nė iš tolo nepriminė šurmuliuojančios atlaidų vietovės: pavieniai žmonės vaikštinėjo tai vienur, tai kitur, neskubėdami dairėsi po prekybininkų palapines.
„Neskuba žmonės pirkti, prieina, paklausia, ir tiek“, – skundėsi prekybininkė Laisvūnė, ne vietinė, atvykusi iš Kalvarijos, tik jau kitos Lietuvos pusės.
Prieš šešerius metus pirmą kartą Žemaičių Kalvarijoje buvusi Laisvūnė prekiauja įvairiais medalionais, kryželiais, magnetukais, rožiniais, įspūdingomis šventųjų statulomis, kurių brangiausia – bene 42 eurus kainuojanti. Tačiau perkančiųjų daug nesulaukianti. Gal vis dėl to nelabai palankaus oro – atlaidų pradžia buvusi lietinga.
„Kad turėtų pinigų, žmones daug kas trauktų, o dabar tik prieina, pasižiūri ir nieko neperka, – kiek nusivylusi buvo ir kita pardavėja Veronika. – Ne pirmi metai per atlaidus atvažiuoju ir pastebiu, kad žmonių nuotaika prastėja, jaunimo kasmet vis mažiau, sunku visiems.“
Iš kaimyninio Mažeikių rajono Sedos miestelio atvykęs Albertas Vilimas, pardavinėjantis įvairias knygas, kitas smulkmenas, irgi sakė nesulaukiantis didelio maldininkų dėmesio, tačiau nuotaika jo gera. „Kad smegenys namuose nesutižtų besėdint, atvažiuoju čia pasižmonėti, pabūti, o jei išeis, tai ir vieną kitą eurą prie pensijos prisidursiu. Gaila tik, kad niekas miestelyje nepasirūpino žmonėms suteikti galimybės nusipirkti karšto maisto“, – savo pastabas išsakė senolis.
Kad Žemaičių Kalvarijos atlaidai ypatingi, tvirtino juose trečiadienį sutikta tikybos mokytoja Antanina iš Klaipėdos, atvykusi kartu su taip pat tikybos mokytoju dirbančiu vyru ir sūnumi. „Tėvai vaikystėje mus čia atsiveždavo, ir mes dabar stengiamės savo vaikams diegti tokias vertybes“, – kodėl lankosi atlaiduose, paaiškino moteris ir nuskubėjo į jau prasidėjusias šv. Mišias bazilikoje.
Žemaičių Kalvarijos atlaidai traukia tikinčiuosius iš visos Lietuvos. Tai teigė ir mūsų pakalbinta šventoriuje atsipūsti prisėdusi 82 metų senolė Veronika. Į Žemaitiją ji, kaimynų lydima, atvažiavo net iš Biržų rajono, Vabalninko. „Meldžiuosi už vaikus, esančius užsienyje. Nepasileidžiu nuo Dievulio visą gyvenimą, su jo pagalba ir gyvenimo kryžių lengviau nešti“, – kalbėjo garbaus amžiaus moteris. Apsilankymas Žemaičių Kalvarijos atlaiduose jai – išsipildžiusi svajonė, todėl ji net pasiryžusi apkeliauti ir visas Kristaus kančios kelio koplyčias. „Gal pirmą ir paskutinį kartą“, – į klausimą, ar turės tam sveikatos, ryžtingai atsakė Veronika, suskubusi keltis nuo suolo, kad prisijungtų prie jau besibūriuojančių procesijos dalyvių.
Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai baigiasi liepos 12 dieną. Ketvirtadienis bus Žemaičių Kalvarijos dekanato diena – bus meldžiamasi už medikus.
