Šiemet gerokai šoktelėjusios grūdų supirkimo kainos pradžiugino ūkininkus. Vieni skaičiuoja pelną, kiti burnoja patys ant savęs, kodėl nepasėjo daugiau ar pagailėjo trąšų.
Verslas, priklausantis nuo oro sąlygų
„Galima pasidžiaugti, kad šalta žiema Žemaitijos regioną palietė ne taip stipriai kaip Vidurio Lietuvą. Labai didelių nuostolių nepadaryta, gal kiek šiltesnių kraštų veislės labiau pašalo – kviečiai“, – apie prasidėjusią javapjūtę kalbėjo rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Mika. Pasak jo, kalbant apie Žemaitiją, ypač mūsų rajoną, labiau propaguojame gyvulininkystę nei grūdines kultūras: „Pas mus apie dešimt tūkstančių hektarų žemės užsėta javais (palyginti su kitais regionais – nedaug), bulvių taip pat auginama palyginti nedaug“.
Javų derlius šiemet normalus. Neseniai pats apžiūrėjęs Platelių, Žemaičių Kalvarijos, Šateikių, Žlibinų bei kitų seniūnijų javų laukus,
Žemės ūkio skyriaus vedėjas sakė, jog dirvos drėgnos, net klimpsta kojos, tačiau kviečiai nesugulę. Pas mus dirvožemis ne pats geriausias, tačiau geresnis, palyginti su Vidurio Lietuva, kur labai molinga. Ūkininkai pirmiausiai pradeda pjauti rapsus. Jau šiomis dienomis, kiek pradžiūvus dirvožemiui, turi prasidėti ir javapjūtė.
Šiemet nestigo nei lietaus, nei karščių, svilinanti saulė nepakenkė vasarojui, mat kultūros jau buvo sudygusios. Javų auginimas – tarsi savotiška loterija, kurioje negalioja posakis „ką pasėsi, tą ir pjausi“. Viskas priklauso nuo oro sąlygų, nes orai pastaraisiais metais labai nepastovūs ir nenuspėjami.
„Žemaičiai naudoja nedaug trąšų“
„Jei nepradės lyti ir šiek tiek pašvies saulė, visas derlius būtų nuimtas per porą savaičių, mat jau naktys ilgėja, dienos trumpėja, rasa laikosi iki vidurdienio, tad per dieną pjaunama maždaug tik po keturias ar penkias valandas“, – valstybės tarnautojas juokavo, kad dabar lietus reikalingas tik grybams.
Pasak A. Mikos, Plungės rajone planuojama nuimti apie 1350 ha kvietrugių, apie 1 300 ha žieminių kviečių, 600 ha rugių, apie 700 ha žieminių ir vasarinių rapsų, apie 6 000 ha miežių ir avižų. Vienas iš didžiausių ūkių mūsų rajone – Žlibinų žemės ūkio bendrovė, kuriai priklauso apie 900 ha įvairių kultūrų plotas. Stambių ūkių yra ir Šateikių seniūnijoje.
Mūsų rajono ūkininkai, anot Žemės ūkio skyriaus vedėjo, nepiktnaudžiauja tręšdami javus iš Baltarusijos ir Rusijos atvežtomis trąšomis, jų naudoja nedaug.
Supirkimo kainos gerokai šoktelėjusios
A. Mika sakė, kad kainos šiemet palankios ūkininkams ir vis dar kyla, jos labai nepastovios ir veikiamos užsienio valstybių rinkų, derliaus bei oro sąlygų. Tai neišvengiamai turėtų paliesti ir kiekvieną pilietį, mat kylant javų supirkimo kainoms, kils ir duonos gaminių bei miltų kaina. Ar prekybininkai, tuo prisidengdami, neims spekuliuoti – belieka tik spėlioti.
Kad šiemet kainos tokios, kokių ūkininkai jau seniai nematė, patvirtino ir AB „Žemaitijos grūdai“ direktorius Jonas Gurevičius. Net dvigubai didesnės, o tam įtakos turėjo ir Rusijos sprendimas sumažinti javų bei pačių miltų eksportą. Kasdien net po porą kartų besikeičiančios kainos vis auga ir greičiausiai tas pikas bus iki mėnesio vidurio, pridūrė direktorius.
Pavyzdžiui, už kviečių toną mokama 540-700 litų, už rapsus – 1 210 litų, už kvietrugius – 530 (už pastaruosius pernai mokėta perpus pigiau – 260). „Tokia situacija kartojasi kas keleri metai. Šiemet visiems gerai, ypač ūkininkams, mat nedidelis derlius ir kitose Europos valstybėse“, – kalbėjo direktorius ir pridūrė, kad Lietuvos rinkoje „Žemaitijos grūdų“ supirktų kultūrų lieka tik vos trys ar penki procentai, visa kita – eksportuojama.
Anot J. Gurevičiaus, Lietuva beveik pusę grūdų, tai yra apie pusantro milijono tonų, eksportuoja į Šiaurės Afriką, Arabiją, Europos valstybes.
Šiemet derlius vėluoja – tam įtakos turėjo vėlyvas pavasaris. Kol kas supirkta apie 1 tūkstantis tonų javų (pernai tokiu laiku – 11 tūkst. t), o pajėgūs priimti apie 60-70 tūkst. Daugiausiai supirkta buvo 2008 metais – apie 100 tūkst. tonų, – prisiminė direktorius. Žemaitijos regione kviečiai kokybe niekada nepasižymėjo, o šiemet grūdams pakenkė kaitra.
Ūkininkai trina rankomis
Jau kone dvidešimt metų ūkininkaujantis Alfonsas Songaila iš Šateikių seniūnijos javapjūtę pradėjo jau prieš porą savaičių. Nupjovė avižas bei vasarinius rapsus – jie anksčiausiai sudygsta, nes anksčiausiai ir sėjami. Savo 135 ha žemės plote beveik visas kultūras auginantis ūkininkas sako, jog šiemet derlius – šiaip sau. Džiugina tik tai, kad javų supirkimo kainos šoktelėjusios į neregėtas aukštumas ir siekia tikriausiai ir europietiškas.
