Pamažu artėja ta diena, kai Seimas tvirtins 2022 metų biudžetą. Kol skaičiai dar dėliojami, Seimo nariai teikia prašymus skirti lėšų vieniems ar kitiems objektams tvarkyti. Tuose prašymuose – ir Kulių gimnazija, Mykolo Oginskio dvaro žirgynas, Plungės bendruomenės centras (vadinamieji parapijos namai), Universalus sporto ir sveikatingumo kompleksas, Rietavo Oginskių dvaro sodybos tvora, socialiniai būstai Rietave, melioracijos įrenginiai.
Plungės rajonui
Vienas iš prašymų – 400 tūkst. eurų skirti Kulių gimnazijos remontui. Nurodoma, kad ši mokymo įstaiga rekonstruojama nuo 2007 m. – tuomet tvirtintos pastato konstrukcijos, atlikti kiti remonto darbai. Tačiau pastatas vis dar nėra tinkamas švietimo veiklai vykdyti. Taigi skyrus lėšų būtų užtikrintas darbų tęstinumas. Juolab kad mokinių skaičius šioje mokykloje išlieka stabilus. Iš kur gauti lėšų? Jų esą galima paimti iš tos eilutės, į kurią įplaukia pinigai už parduotą valstybinę žemę.
Šio prašymo, kaip ir kitų, vienas iš autorių – plungiškis parlamentaras Jonas Varkalys. Antras pasirašiusysis – iš Plungės kilęs Seimo narys Algirdas Stončaitis.
Kitame prašyme minimas kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro sodybos žirgynas. Tiksliau – projektas „Plungės M. Oginskio dvaro sodybos pastato – žirgyno – pritaikymas visuomenės kultūros ir rekreacijos reikmėms“.
Prašoma suma – pati solidžiausia – 1,841 mln. eurų. Gavus ją būtų galima užbaigti žirgyno rekonstrukciją. Dalis remonto darbų buvo atlikta iš ES fondų ir Plungės rajono savivaldybės lėšų, tačiau pinigų dar trūksta – įrangai, baldams įsigyti, fasadui sutvarkyti. Lėšų vėlgi siūloma ieškoti eilutėje, į kurią „sukrenta“ įmokos už parduotą valstybinę žemę.
306 tūkst. eurų pageidaujama Plungės bendruomenės centro pastato (vadinamųjų parapijos namų) rekonstrukcijai. Už šiuos pinigus būtų tvarkomas fasadas, įrengiamas pirmasis aukštas, atsirastų neįgaliesiems pritaikytas liftas.
Galimas lėšų šaltinis – valstybės biudžeto įplaukos už parduotą valstybinę žemę arba iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką.
Daugiau nei milijono eurų – 1,192 mln. – prašoma Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso statyboms tęsti. Reikiamą sumą esą būtų galima paimti iš viršplaninių biudžeto pajamų, kitas šaltinis – akcizas už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką.
Rietavui
Argumentuojant tuo, kad, vadovaujantis paveldosaugos reikalavimais, yra būtina sutvarkyti Rietavo dvaro sodybos kompleksui priklausančią tvorą, iš biudžeto prašoma 394 tūkst. eurų. Rietavo savivaldybė tam skirs dar 70 tūkstančių. Šiuo metu tvoros būklė – itin prasta, kelianti pavojų žmonėms.
Lėšų šaltinis – valstybės biudžeto įplaukos už parduotą valstybinę žemę. Šį prašymą teikė J. Varkalys su kolega Valdemaru Valkiūnu.
Kitas rietaviškiams aktualus prašymas – 800 tūkst. eurų skirti buvusios Žemaitijos kolegijos bendrabučiui pritaikyti socialinėms reikmėms, t. y. socialiniams būstams jame įrengti. Gavus pinigų būtų apšiltintas pastato fasadas, atlikta vidaus rekonstrukcija, atnaujinti susidėvėję sanitariniai mazgai, šildymo sistema ir kita. Bendrabutyje galima įrengti socialinius būstus 16 šeimų.
Lėšų siūloma ieškoti eilutėje, į kurią „įkrenta“ viršplaninės biudžeto įplaukos už parduotą valstybinę žemę.
Melioracijos įrenginiams
Dar vienas prašymas, kurį pasirašė 20 Seimo narių, aktualus visai Lietuvai – valstybės melioracijos statinių priežiūrai ir remontui skirti 20 mln. eurų (tai būtų dotacijos savivaldybėms), o melioracijos statiniams, priklausantiems valstybei, finansuoti – 10 mln. eurų.
Prašyme akcentuojama, kad Lietuvoje žemės ūkis iš esmės plėtojamas nusausintų žemių bazėje – apie 2,5 mln. ha žemės ūkio naudmenų yra intensyviai nusausinama drenažu. Valstybei priklauso daugiau kaip 50 000 km magistralinių melioracijos griovių, kurių nusidėvėjimas siekia 88 proc., ir apie 72 000 km drenažo rinktuvų, kurių nusidėvėjimas – 63,8 proc.
Dėl didelio kritulių kiekio ir prastos melioracijos sistemų, statinių būklės mažėja ūkininkavimo produktyvumas, o lėšos toms sistemoms ir statiniams eksploatuoti, rekonstruoti – menkos. Tad situacija netenkina nei valstybės, nei savivaldybių, nei žemės savininkų.
Prašymą pateikę Seimo nariai mano, kad lėšų tam galima rasti valstybės biudžeto įplaukose už parduotą valstybinę žemę.
Taigi bendra prašymuose įvardyta suma – kone 5 milijonai eurų (be melioracijos įrenginių). Kokia dalis jos pasieks Plungę ir Rietavą, bus aišku patvirtinus biudžetą.
