Premjeras domėjosi Plungės pramonės situacija

Kovo 22 dieną Plungėje lankėsi Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Vyriausybės vadovas susitiko su meru Audriumi Klišoniu, Savivaldybės administracijos atstovais. Ta proga į Savivaldybę atvyko ir kai kurie Plungės pramonininkų sąjungos nariai su neseniai išrinktu prezidentu uždarosios akcinės bendrovės „Constro“ generaliniu direktoriumi Antanu Borumu.

Susitikimo tikslas – premjerui pristatyti Plungės pramonės situaciją, kai kuriuos Savivaldybės įgyvendinamus projektus ar planuojamas investicijas ir aptarti klausimą dėl geležinkelio atšakos mieste atkūrimo – plungiškiams pramonininkams tai itin aktualus dalykas.
Apie miesto ir rajono problemas
Pasveikinęs atvykusį premjerą, meras A. Klišonis iš pradžių jam keletą žodžių pasakė apie bendrą Plungės pramonės situaciją, paminėjo, kad mūsų miestas – labai stiprus pramonės centras, kuris didžiąją dalį savo produkcijos eksportuoja. Žuvies apdorojimo gamyklos, metalo apdirbimo, baldų gamybos įmonės – tai, kuo Plungė išsiskiria Vakarų Lietuvos regiono pramonės kontekste.
Savivaldybės vadovas pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais gerėja mūsų miesto gatvių ir kelių infrastruktūra, aišku, galbūt ne tiek ženkliai, kiek norėtųsi. Pažymėta, kad užmegzti geri santykiai su Lietuvos automobilių kelių direkcija, kas leidžia tikėtis ir konkretaus rezultato – netolimoje ateityje bus pradėtas Stoties gatvės, kuri yra direkcijos žinioje, remontas. Turėdamas tai omenyje, meras premjerui užsiminė, kad galbūt būtų galima tikėtis pritarimo ir užtarimo sprendžiant plungiškiams aktualų autobusų ir geležinkelio stočių Plungėje sujungimo klausimą, kartu nepamirštant ir bendros šiuos objektus sujungiančios infrastruktūros sukūrimo. Tvarkant Stoties gatvę esą palanku būtų vienu metu pradėti įgyvendinti ir bendros stoties infrastruktūros projektą.
„Kartais reikia šiokio tokio postūmio“, – užsimindamas apie biurokratinį aparatą tvarkant panašius reikalus, su šypsena tarė meras.
S. Skvernelis išgirdo ir apie plungiškių norą toliau plėtoti turizmo sektorių savivaldybėje ir pabaigti nutiesti dviračių tako dalį iš Plungės į Platelius, kur, kaip žinome, toks takas yra ir sulaukia didelio turistų srauto. Ruožas, kurį norima pritaikyti keliautojams dviračiu (Truikiai–Babrungėnai–Plungė), vėlgi yra Automobilių kelių direkcijos prerogatyva.
Ministras Pirmininkas atkreipė dėmesį, kad galbūt prieš tai reikėtų tą kelio dalį išasfaltuoti, tačiau sutiko su mero pastaba, kad, laikantis visų saugaus eismo reikalavimų, dviračių taką pakaktų atskirti nuo važiuojamosios dalies specialiu žymėjimu.
Panašu, kad šie planai turi tikimybę būti įgyvendinti, nes premjero komandos atstovė Plungės rajono savivaldybei patarė pasinaudoti galimybe, kai bus aptariamas Vyriausybės rezervo lėšų perskirstymas, esą tada reikėtų turėti jau parengtą projektą minėtajam objektui tvarkyti, tik, aišku, su Savivaldybės prisidėjimu.
Kalbėta ir apie Mykolo Oginskio dvaro ansambliui priklausančio žirgyno renovaciją. Kaip žinoma, pirmuoju etapu bus sutvarkyta centrinė šio pastato dalis, kainuos kiek daugiau nei 900 tūkst. eurų. Meras A. Klišonis išreiškė viltį, kad galbūt iš Vyriausybės pusės atsirastų nusiteikimas ir palaikymas ir antrojo etapo darbams, kuriems finansavimo dar nėra numatyta.
Siekis atkurti geležinkelio atšaką
Tiek kalbant apie dviračių takų infrastruktūrą Plungės rajone, tiek apie autobusų ir geležinkelio stočių sujungimo projektą, minėta, kad šiems darbams įgyvendinti reikalingas akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ palaikymas. Pastebėta, kad intensyviai su šia bendrove dirbama ir ties dar vienu klausimu – siekiu Plungėje atkurti geležinkelio atšaką iki Salantų gatvės ir nuo jos iki „Vičiūnų“ grupės įmonių, kuri ypač būtų naudinga plėtojant mūsų miesto pramonę. Apie tai Ministrui Pirmininkui kalbėjo Plungės pramonininkų sąjungos prezidentas A. Borumas.
Pasak pramonininkų vadovo, norint minėtąją atšaką vėl padaryti „gyvą“ nereikėtų didelių investicijų, esą geležinkelio linijai atkurti visi pagrindai yra. „Dvejus metus jau kalbamės su „Lietuvos geležinkeliais“ apie tai, bet kol kas rezultato neturime. Ši atšaka mūsų pramonininkams labai pagelbėtų plėtojant verslą. Kiekvienais metais mūsų vežamų krovinių kiekis tik auga, tikėtina, kad taip bus ir ateityje. Per pastaruosius metus pergabenome iki 30 tūkst. tonų“, – dėstė A. Borumas.
Plungės pramonininkų sąjungos prezidentui antrino meras. Anot A. Klišonio, jei kroviniai būtų gabenami geležinkeliu, būtų kur kas paprasčiau ir geriau, nes dabar nuo jų labai kenčia kelių ir gatvių infrastruktūra. Norimo atkurti geležinkelio ruožo ilgis – 1,5 km.
Premjeras S. Skvernelis dėl pastarojo klausimo suteikė vilties – galbūt reikalai dėl geležinkelio linijos atkūrimo pajudės, tuo labiau kad esama situacija rodo, jog krovinių kiekis, kuris būtų gabenamas, yra pakankamas. Duotas pažadas, kad „postūmis dėl geležinkelio tikrai bus“.
Toks svečio atsakymas, reikia manyti, labai pradžiugino plungiškius pramonininkus. Gera pradžia – pusė darbo. Greičiausiai tokie pokyčiai lemtų ir kitas galimas investicijas į Plungės pramonės rajoną. Kaip sakė A. Borumas, jų tikslas ir yra, kad pagaliau didesnio valdžios dėmesio sulauktų ta miesto dalis: būtų pradėtos tvarkyti gatvės, šaligatviai ir kt. „Norisi, kad iškaba „Plungė tvarkosi“ pagaliau būtų pastatyta ir pramonės rajone“, – teigė jis.