Prieš dvylika metų atkurta Plungiškių draugija, kurios prezidentas yra Liudas Skierus, turi gražią tradiciją – kasmet Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio atidarymo dieną rengia savo sueigą. Į ją iš Plungės ir visų Lietuvos kampelių sulekia garbingiausieji mūsų kraštiečiai – draugijos nariai. Pabendravę, pakalbėję apie nuveiktus darbus ir ateities planus, jie visi dalyvauja ir festivalio atidarymo koncerte.
Ši Plungiškių draugijos sueiga – jau devynioliktoji (mat organizuojama ne tik festivalio, bet ir kitomis progomis). Į ją atvyko visas buvusių ir esamų plungiškių žiedas – gerbiami mokslo, meno, kultūros veikėjai, visuomenininkai, politikai ir kiti. Sulaukta gausaus būrio profesorių: Juozo ir Stasio Domarkų, Petro Vyšniausko, Remigijaus Žaliūno, Rimanto Benečio, Juozo Pundziaus, Domo Kauno… Dalyvavo ir Seimo narys Jurgis Razma, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas Julius Meškauskas bei daug kitų garbingų asmenų.
Susirinkusiuosius pirmieji pasveikino Plungiškių draugijos prezidentas L. Skierus, viceprezidentė Genovaitė Žiobakienė ir Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas (mat renginys šįkart vyko ne Plungės Mykolo Oginskio meno mokykloje, kaip įprasta, o atnaujintuose Oginskių rūmuose – aut. past.). Tylos minute pagerbti per pastaruosius metus amžinybėn iškeliavę draugijos nariai Jakovas Bunka ir Danguolė Ažaneckienė. Prisimintos ir linksmos progos – neseniai praėjusių jubiliejų proga L. Skierus pasveikino G. Žiobakienę ir Plungės viešosios bibliotekos direktorę Violetą Skierienę. Be to, pasveikinti Plungiškių draugijos nariais tapę Stasys Steponavičius ir Rimantas Bendorius. Priimant naujokus P. Vyšniauskas juokavo: „Je „vėinioulėka“ muokat pasakītė, prijimsēm.“
Prezidentas L. Skierus priminė, kad pernai nuspręsta tęsti buvusio Plungiškių draugijos prezidento dr. Bronislovo Lubio pradėtą darbą – išnagrinėti ir surinkti Plungės miesto ir apylinkių istoriją iki Magdeburgo teisių suteikimo. „Šiuo klausimu Vilniuje surengėme išvažiuojamąjį Plungiškių draugijos valdybos posėdį, aplankėme Vilniaus universitetą, jo biblioteką, bendravome su istorikais ir svarstėme, nuo ko viską turėtume pradėti. Be to, ta pačia tema kunigaikščio M. Oginskio rūmuose surengėme įdomius ir prasmingus istorikų skaitymus“, – pasakojo draugijos vadovas. Anot jo, temos gvildenamos, medžiaga renkama, o vieną dieną ji turėtų „sugulti“ į leidinį. Bet tai labai sudėtingas darbas, kuriam atlikti planuojama rengti projektą, pasitelkti mokslininkus, bendradarbiauti su Upsalos universitetu Švedijoje (esą ten gali būti sukaupta daug naudingos medžiagos – aut. past.).
Kalbėta ir apie kitus leidinius – knygas „Plungės švietimo istorija. Praeitis ir dabartis“. Jos išleistos dvi: viena – apie Plungės miesto švietimą, antroji – apie kaimo mokyklas. „Mano tikslas – kad abiejų šių knygų medžiaga būtų sudėta į vieną leidinį. Manau, iki kitos draugijos sueigos tai bus padaryta“, – sakė L. Skierus.
Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Skurdauskienė atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, kad X tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis skirtas Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms gimimo metinėms paminėti. Istorikė Plungiškių draugijos nariams papasakojo apie vieną iškiliausių Lietuvos istorijoje asmenybių – kunigaikštį, kompozitorių, valstybininką, diplomatą M. K. Oginskį, jo veiklą, nuopelnus, šaknis ir palikuonis, kurių vienas – anūkas Mykolas Oginskis – buvo Plungės dvaro šeimininkas. Dar priminė, kad M. K. Oginskio gimimo metines šiemet mini ne tik Lietuva, bet ir Baltarusija, Lenkija – šalys, kuriose kunigaikštis gyveno, dirbo, kūrė. Be to, šis jubiliejus kaip itin reikšmingas įtrauktas į UNESCO minimų sukakčių sąrašą.
Sueigoje užsiminta ir apie tai, kad iškeliant Oginskius Plungėje nepelnytai pamirštamas kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kuris būtent čia buvo „atrastas“ kaip menininkas, mūsų mieste kurį laiką gyveno. „Plungiškių draugijai siūlyčiau išsikelti tikslą – pastatyti paminklą Čiurlioniui“, – ragino R. Vaitkus. Jam pritarė G. Žiobakienė: „Seniai turiu viziją: Čiurlionio namelis, muziejus jame, atviri langai, pro juos sklindanti fortepijono muzika… Turime pripažinti, kad šią asmenybę per mažai esame pagerbę.“
Prof. D. Kaunas į renginį atvyko vežinas ypatinga dovana. Žemaičių dailės muziejui jis padovanojo kažkada Olgos Oginskos bibliotekai priklausiusią 1846 metais Prancūzijoje išleistą M. le Baron Henrion knygą „Katalikų misijos“.
Per sueigą žodį tarė ir verslininkas Aidas Kėsas, kuris su žmona Diana neseniai lankėsi Florencijoje (Italija) ir aplankė M. K. Oginskio kapą, už prasmingą sueigą ir puikų festivalį dėkojo meras A. Klišonis, apie Plungiškių draugijos organizuojamas Kauno medikų dienas Plungėje papasakojo prof. R. Žaliūnas. Šiltų žodžių negailėjo Seimo narys J. Razma, klebonas dekanas J. Meškauskas ir kiti. O prof. J. Domarkas reziumavo: „Festivalis išties puikus, jis – Plungės vėliava… Bet laikas būtų pagalvoti apie tai, kas mus, organizatorius, galėtų pakeisti. Juk sunaikinti festivalį galime greitai, bet viską reikia planuoti taip, kad jis vyktų ir po daugelio metų.“
