Milašaičių kaime gyvenantis Albinas Papievis – ūkininkas, turintis ne vieną hektarą nuosavos žemės. Jam priklausantys nedideli sklypai yra plačiai išsibarstę po aplinkinius kaimus, tad savininkas turi įprotį kas kiek laiko apvažiuoti savo valdas. Prieš tris savaites tokio žvalgymosi metu A. Papievio laukė nemalonus siurprizas – išvažinėta pieva. Sklypo, esančio Lekemės kaime šalia miško, kampas ne tik išvagotas giliomis provėžomis – į jas primesta medžio šakų, kurias sunkiasvoris transportas giliai įspaudė į purvą. O pikčiausia, kad prikiaulinęs svetimoje žemėje medienos vežėjas dingo lyg niekam nieko neskolingas.
Sužinoti kaltininko pavardę – ne taip jau ir paprasta
Pamatęs, kaip atrodo jam priklausantis sklypas, milašaitiškis suskubo ieškoti kaltininko. Pirmiausia susisiekė su Valstybinės miškų tarnybos Miškų tvarkymo skyriaus Klaipėdos regiono specialistu Mindaugu Sakalausku. Tikėjosi, kad iš tarnybos sužinos pavardę žmogaus, prašiusio leidimo kirsti mišką. Deja, specialistas tokios informacijos neatskleidė – teisinosi, kad to daryti neleidžia Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.
Situaciją milašaitiškis nupasakojo ir Stalgėnų seniūnui Arūnui Jurkui. Padėti gyventojams spręsti iškilusias problemas, taikyti susipykusius kaimynus ar kaip šiuo atveju besiribojančių sklypų savininkus – seniūnų kasdienio darbo dalis. Su seniūno pagalba dažniausiai problemos išsprendžiamos anksčiau nei virsta į teismus keliaujančiomis bylomis. Nežinia, dėl kokių priežasčių, bet Stalgėnų seniūnas taikdario vaidmens šį kartą nesiėmė. Ūkininkui buvo pasiūlyta kreiptis į policiją. Jis taip ir padarė – nuvykęs į Plungės rajono policijos komisariatą parašė pareiškimą dėl jo turtui padarytos žalos.
Senjoras baiminasi, kad su savo bėda liks vienas
Pasak milašaitiškio, po pareiškimo įregistravimo policijos pareigūnai (tyrėjai) atvažiavo į Lekemę apžiūrėti pievos. Daugiau jokių žinių ūkininkas iš jų nesulaukė.
Žmogus baiminasi, kad tuo reikalas ir užsibaigs: „Kažkada esu rašęs policijai pareiškimą dėl elektrinio „piemens“, bet kaltininko pareigūnai nerado. Ar nebus ir šį kartą taip, kad po kurio laiko man bus pranešta, jog tyrimas nutrauktas.“
Pievai atkurti neužteks ir tūkstančio eurų
A. Papievis ir pats turi nuosavo miško. Tvarkydamas jį kas kiek laiko kerta ir veža medieną. Būna, ir per svetimą žemę. Prieš tai darydamas visada tariasi su savininku, o baigęs darbus sklypą palieka tvarkingą. Ne kartą ūkininkas ir kitiems per savo žemes medieną leido išsivežti.
„Žmogiškai visada galima susitarti. Turime miškus, kuriuos būtina tvarkyti. Sutvarkius išsivežti medieną. Bet ne taip įžūliai, be gailesčio niokojant kito nuosavybę. Argi šitaip gali būti – sugadinai svetimą turtą ir išvažiavai lyg niekur nieko?“ – stebėjosi ūkininkas.
Nors A. Papievis policijai pateiktame pareiškime patirtos žalos dydžio neįvardijo, supranta, kad jo turtui padarytas nemenkas nuostolis. „Keliuko šiame sklype niekada nebuvo. Sklypą deklaruoju kaip pievą. Norėdamas ir toliau tai daryti, privalėsiu atkurti jos pirminę būklę. Net neįsivaizduoju, kaip tai padaryti ir kiek tokie darbai kainuotų. Pirmiausia kažkaip reikėtų tas šakas ištraukti, o jos stipriai į žemę įspaustos. Su savo turima technika aš nieko nepadarysiu, o samdyti… Čia ir už tūkstantį eurų niekas nesiims tokio darbo“, – dalijosi savo galvos skausmu milašaitiškis.
Stalgėnų seniūnas nepadėjo, nes situaciją suprato kitaip
A. Papievis nepraranda vilties, kad kaltininkas, suniokojęs jo nuosavybę, bus surastas. Nemažus lūkesčius deda ir į spaudą – juk viešumas didelė jėga.
Kalbantis su nukentėjusiuoju labiausiai nustebino A. Jurkaus pozicija. Kodėl seniūnas neištiesė gyventojui pagalbos rankos – juk savivaldos institucijos atstovui neturėtų kilti sunkumų aiškinantis, kam konkrečiai buvo išduotas miško kirtimo leidimas. Žinome ne vieną atvejį, kai panaši problema išsispręsdavo po to, kai seniūnas susisiekdavo su nesąžiningu medienos vežėju ir paragindavo jį sutvarkyti, ką yra sugadinęs.
Paskambinome Stalgėnų seniūnui. A. Jurkus neneigė kalbėjęs su ūkininku, tačiau teigė situaciją supratęs šiek tiek kitaip. „A. Papievis skundėsi dėl to, kad jo pievoje sukrauti rąstai. Paraginau pasikalbėti su vežėju, susitarti tarpusavyje, o jeigu nesutaria, kreiptis į policiją. Dažniausiai medienos vežėjai su žemės savininku atsiskaito palikdami jam kažkiek medienos. Galvojau, kad ir ši situacija taip baigsis. Apie tai, kad A. Papievis nesutiko vežėjo ir nežino jo pavardės, girdžiu pirmą kartą. Nieko nežinau ir apie išvažinėtą pievą. Šiandien kaip tik važiuoju į Milašaičius. Pasidomėsiu ir, kuo galėsiu, tuo padėsiu“, – žadėjo seniūnas.
„Žmonės nori atsakymų čia ir dabar, bet realybėje reikalai tarp institucijų taip greitai nesprendžiami“
Po poros valandų sulaukėme atsakomojo A. Jurkaus skambučio. Seniūnas išsiaiškino, kad seniūnija, norėdama sužinoti, kam buvo išduotas leidimas, turėtų Valstybinės miškų tarnybos Miškų tvarkymo skyriui išsiųsti oficialų raštą – prašymą suteikti informaciją apie leidimo gavėją. Kad galėtų rašyti tokį raštą, būtinas pagrindas – raštiškas A. Papievio pareiškimas. Atsakymams pateikti skirti tam tikri terminai, tad reikalas užtruktų ne vieną ir ne dvi savaites.
„A. Papievis jau yra parašęs pareiškimą policijai. Tikiu, kad pareigūnai nustatyta tvarka išsiaiškins, kam buvo išduotas leidimas kirsti mišką. Bet ir jiems prireiks laiko. Žmonės nori atsakymų čia ir dabar, bet realybėje reikalai tarp institucijų taip greitai nesprendžiami“, – kalbėjo A. Jurkus.
Seniūnas pasakojo, kad ne tik kalbėjosi su išmauroto sklypo savininku, bet ir buvo nuvažiavęs į Lekemę pažiūrėti pievos. Tai, ką pamatė, nusakė žodžiais: „Tie, kas vežė medieną, smarkiai pasavivaliavo svetimoje žemėje.“
„Blogiausia būtų, jeigu išaiškėtų, kad tas miškas priklauso ne fiziniam asmeniui, o bendrovei. Tokiais atvejais problemos sprendimas – daug sudėtingesnis. Yra verslininkų, kurie įsigiję mišką išsikirsti elgiasi lyg kokie piratai – staigiai, niekieno nepastebėti, išveža medieną ir dingsta palikę sugadintus laukus ir miško keliukus. Net po to, kai policija nustato, kieno tai darbas, bendrovės labiau linkusios mokėti baudą nei sutvarkyti, ką yra sugadinusios“, – dalijosi savo patirtimi A. Jurkus.
Policijos komentaras trumpas: „Tyrimas nebaigtas“
Paskambinę Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkei Loretai Tamaliūnaitei pasidomėjome, kaip incidento aplinkybes sekasi aiškintis pareigūnams.
Pareigūnė kalbėjo, kad tyrimas vykdomas: išsiųsti paklausimai, laukiama atsakymų. Plačiau nebaigto tyrimo nekomentavo. Aišku tik viena, kad žinių apie jo rezultatus milašaitiškiui ūkininkui teks dar palaukti.
