Rugsėjo 14 dieną Žemaičių dailės muziejuje surengta popietė, skirta vienam garbingiausių Plungės krašto žmonių – akademikui Adolfui Juciui – atminti. Rugsėjo 12 dieną sukako 120 metų, kai gimė ši iškili asmenybė. Mokslininkas iš didžiosios raidės, kurio darbai ir šiandien vertinami mokslo visuomenės, kadangi A. Jucys kaip fizikas teoretikas laikomas vienu žymiausių XX a. Lietuvos mokslininkų ir mokslo organizatorių. „Žalias teorijos medis“ – tokiu pavadinimu muziejuje buvo renginys, kvietęs prisiminti Plungei svarbų žmogų.
Minėtosios popietės iniciatoriai – Plungiškių draugija, Plungės viešoji biblioteka, Žemaičių dailės muziejus. Visą gyvenimą siejęs su mokslu, saugojęs gimto krašto praeitį, būręs bendraminčius veikti drauge Plungės žmonių labui, A. Jucys, be jokios abejonės, nusipelnė, kad jo atminimas būtų išsaugotas. „Šiandien susirinkome prisiminti asmenybę, kurios veikla įėjo ne tik į mokslo, bet ir į mūsų tautos istoriją“, – sveikindama renginio dalyvius kalbėjo istorikė Vida Bondauskienė.
Paminėti 120-ųjų A. Jucio gimimo metinių susirinko gražus būrys plungiškių, svečių, tarp kurių – akademiko mokiniu buvęs prof. Romualdas Karazija, Plungiškių draugijos atstovai, Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazijos bendruomenės nariai, A. Jucio giminaičiai ir visi, kuriems ši asmenybė buvo ir yra svarbi bei įdomi.
Taigi kas gi buvo akademikas A. Jucys, kokie jo ryšiai su Plunge?
Akademiko biografijos rengėjai pažymi, jog šis žmogus, kaip minėta, buvo vienas žymiausių XX a. Lietuvos mokslininkų ir mokslo organizatorių, įėjo į atomo fizikos istoriją kaip vienas iš daugiaelektronių atomų teorijos kūrėjų, sukūrė vieną iš gausiausių ir žinomiausių mokslo mokyklų Lietuvoje. Jis – šiuolaikinės teorinės fizikos Lietuvoje pradininkas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, fizikos ir matematikos mokslų daktaras.
A. Jucys gimė Kretingos valsčiuje 1904 metų rugsėjo 12 dieną. Pabaigti pradžios mokyklą jam sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas. Po septynerių metų, kuriuos praleido dirbdamas tėvų ūkyje, mokslus tęsė jau Plungėje: čia atvyko į trečiąją realinės gimnazijos klasę. Tuo metu ši mokykla veikė dabartiniuose kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose. Vėliau A. Jucys sakė, kad būtent penkeri metai, praleisti Plungėje, buvo jo gyvenime gražiausi.
1931 m. A. Jucys baigė Vytauto Didžiojo universitetą. 1933–1940 m. dirbo jo Fizikos katedroje. 1938 m. stažavosi Mančesterio, 1939–1940 m. – Kembridžo universitete. Nuo 1940 m. dirbo Vilniaus universitete. 1947–1948 m. – Vilniaus pedagoginio instituto direktorius. 1956–1963 m. – Fizikos ir matematikos instituto direktorius, nuo 1967 m. – šio instituto Kvantmechaninių skaičiavimų sektoriaus vedėjas.
A. Jucys paskelbė nemažai mokslinių straipsnių, kurie buvo vertinami ne tik Lietuvos mokslo bendruomenės. Pagrindinė jo tyrimų sritis buvo atomo teorija. Su bendraautoriais A. Jucys publikavo daugiau nei 250 straipsnių. Jis – ir kompiuterių naudojimo Lietuvoje pradininkas – prie Fizikos ir matematikos instituto įkūrė skaičiavimo centrą (1962 m.), ir Lietuvos fizikų draugijos vienas steigėjų.
1993 m. Lietuvos mokslų akademija įsteigė A. Jucio premiją už pasiekimus teorinės fizikos srityje.
Su šia asmenybe tiesiogiai susijusi ir Plungiškių draugija. Būtent A. Jucio ir dar kelių žmonių iniciatyva organizacija buvo įkurta. 1971 metų birželio 5 dieną įsteigtos Plungiškių draugijos prezidentu buvo išrinktas A. Jucys (Plungiškių draugijos pavadinimo autorius vėlgi A. Jucys). Jis pirmojo susirinkimo metu nurodė draugijos veiklos pagrindines gaires, kuo žemaičiai galėtų būti naudingi rajonui. „Mūsų tikslas – uždegti jaunimą geriems norams, darbams, mokyti mylėti savo gimtinę“, – tuomet sakė prezidentas.
„Šiandien turime iškilią progą minėti žmogų, skleidusį dvasinę šviesą, ir šita šviesa neužgeso iki šių dienų. Įsiminiau vieną A. Jucio bruožą – noras jungti žmones bendrystei, nuveikti gražius darbus, puošti savo žemę, auklėti jaunimą. Tai, kad jis įkūrė Plungiškių draugiją, tuo metu Plungėje buvo reiškinys. Gaila, kad draugija gyvavo tik šešerius metus. Džiaugiamės, jog šiandien Plungiškių draugijos idėja, siekis jungti žmones bendriems darbams, tęsiama. Šiandieninė organizacija remiasi vienu stipriu postulatu – mecenatyste. Mes veikiame nuoširdžiai, vienas kitą palaikydami, paskatindami, idėjų, kaip dirbti dėl savo krašto, netrūksta“, – prisimindama A. Jucį renginyje „Žalias teorijos medis“ kalbėjo Plungiškių draugijos viceprezidentė Genovaitė Žiobakienė.
Viceprezidentė taip pat apgailestavo, jog šio svarbaus žmogaus atminimas mūsų mieste nėra tinkamai įamžintas. Tiesa, jau yra siūlymų, kaip tai būtų galima padaryti: dabartinę A. Jucio gatvę pervardyti į Akademiko Adolfo Jucio, įrengti memorialinę lentą, Plungės parke, kuriame taip mėgo vaikščioti akademikas, pastatyti atminimo suolelį (prof. R. Karazijos mintis).
„Ko gero, tai pats garsiausias Plungės mokslininkas. Reikia nulenkti galvą prieš šią asmenybę ir didžiuotis, kad Plungėje tokie žmonės gyveno“, – pažymėjo ir popietėje dalyvavęs chemijos mokslų daktaras plungiškis Rimantas Vaitkus.
Kaip žinome, Plungėje A. Jucio vardu yra pavadinta viena pagrindinių gatvių, taip pat – mokykla. Akademiko Adolfo Jucio progimnazijos direktorė Inga Litvinienė buvo pakviesta tarti žodį. Vadovė pasidžiaugė, jog jų švietimo įstaiga garbingai neša jai suteiktą vardą, trumpai pristatė progimnazijos, skaičiuojančios 106-uosius metus, veiklą.
Prisiminimais apie A. Jucį dalijosi ir 29-asis jo mokinys, lietuvių fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius R. Karazija. 2005 metais jis išleido A. Jucio biografiją „Žalias teorijos medis“. „A. Jucys daug pasiekė nepaisant nepalankių gyvenimo sąlygų savo dideliu talentu ir užsispyrimu“, – kalbėjo svečias. Tikras žemaitis, atkaklus, principingas, darbštus, telkęs mokinius, reiklus ne tik jiems, bet ir sau – toks profesoriaus atmintyje yra išlikęs A. Jucys.
Atminimo popietėje buvo pristatytas autobiografinis filmas, kuriame mintimis apie akademiką A. Jucį dalijosi jį pažinoję žmonės.
Renginyje dalyvavo ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis. Jis kalbėjo: „Netvirtas tas medis, kuris neturi šaknų. Taip ir žmogus – jis nėra stiprus, jei nežino savo istorijos. Ačiū už šią popietę, už puikų filmą, kuris – ne tik akademiko Adolfo Jucio biografija, bet kartu ir mūsų krašto, mūsų valstybės istorijos dalis. Senamiesčio aikštėje esame įamžinę žymiausius plungiškius, kuriems paskirtas suolelis, pernai įamžinome dr. Bronislovą Lubį. Jei radome vietą ir galimybių įamžinti šiuos žmones, manau, rasime ir akademikui A. Juciui. Žmogui, kuris ir šią mokslo šaką, ir save joje atrado nuo nulio, kuris ją išvystė ir turėjo 49 mokinius, sekėjus. Tai didžiulis pasiekimas. Ši popietė – ne paprasta, o giliau įkritusi į širdį ir į smegenis.“
