Balandžio 25-ąją sukako 170 metų, kai gimė žymus filantropas ir mecenatas kunigaikštis Mykolas Mikalojus Severinas Markas Oginskis. Šis žmogus – paskutinysis Plungės valdytojas, Plungės dvaro valdos savininkas. Kunigaikščio gimimo metinės prisimintos tiek Plungėje, tiek Rietave, kur ir yra palaidotas.
M. Oginskis (1849–1902) yra paskutinysis garsios Oginskių giminės atstovas, kilęs iš Rietavo dvaro Žemaitijoje. Kunigaikščio Irenėjaus Oginskio ir grafaitės Olgos Oginskienės (Kalinovskos) antrasis sūnus, valstybės veikėjo ir polonezų kūrėjo Mykolo Kleopo Oginskio vaikaitis.
Būdamas dvidešimt ketverių metų amžiaus šis žmogus įsigijo Plungės dvaro valdą. Centriniame valstybiniame istoriniame archyve yra dokumentas, kuriame rašoma, kad 1873 m. vasario 21 d. kunigaikštis M. Oginskis pirko iš valstybės patarėjo grafo Platono Zubovo Plungės dvarą su to paties pavadinimo miesteliu ir Stonaičių, Aleksandravo, Žutautų, Jovaišiškės, Karklėnų ir Santakos palivarkais, priklausančiais Kauno gubernijai, Telšių valsčiui.
Tapęs Plungės valdytoju, kunigaikštis ėmėsi reformų.
M. Oginskis su kaimo žmonėmis kalbėdavęs žemaitiškai, padėdavęs neturtingų valstiečių vaikams siekti mokslo, rėmęs lietuvių spaudą, skyręs lėšų jai platinti, buvęs Petrapilyje veikusios labdaringos lietuvių ir žemaičių draugijos narys. Plungėje rengdavo žemės ūkio parodas, geriausių eksponatų savininkus apdovanodavo.
Kunigaikštis nepasitenkino įsigytais neišvaizdžiais rūmais, kurių pirmasis aukštas buvo mūrinis, o antrasis — medinis (rūmai stovėję aikštelėje prieš dabartinius rūmus). Juos nugriovė ir pastato medžiagas panaudojo senelių prieglaudai statyti. Ji buvo pastatyta netoli parko vartų, žmonės ją vadino „ubagynu“.
1879 m. M. Oginskis vedė lenkų aristokratę grafaitę Marią Teresą Kasparą Skórzewską (1857–1945) iš labai apsišvietusios, kultūrines, filantropines tradicijas puoselėjusios šeimos. Savo vyrui ji tapo ištikima palydove, pagalbininke visuose darbuose, o po vyro mirties – ir jo veiklos tęsėja.
Kunigaikštis perėmė tėvo pažintis su Motiejumi Valančiumi, Laurynu Ivinskiu, bendradarbiavo su Antanu Baranausku, Juozu Tumu-Vaižgantu, Petru Vileišiu. Rūpinosi lietuviškos spaudos leidyba, rėmė jos gabenimą. 1899 m. finansavo pirmąjį Palangoje suvaidintą lietuvišką spektaklį „Amerika pirtyje“.
Nuolatiniu kunigaikščio rūpesčiu buvo žmonių švietimas. Būtent tam jis organizavo žemės ūkio parodas, rūpinosi pašto ir telegrafo, taupymo draugijų, Raudonojo Kryžiaus komiteto išlaikymu, gaisrininkų komandų steigimu ir t. t.
Jaunystėje kartu su broliu užbaigęs tėvo pradėtos Rietavo bažnyčios statybą, vėliau ėmėsi Plungės ir Kulių bažnyčių statybų organizavimo. Daug padarė atnaujinant ir modernizuojant Plungės miestelį. Pastatė prekybos namus žydams, jų vaikams – mokyklą, suprojektavo dvarą su miestelio centru jungusį viešąjį bulvarą, pastatė jame namus, kuriuose žmonėms demonstravo naujausią techniką, įsteigė našlaičių prieglaudą.
Kartu su grafu Juozapu Tiškevičiumi buvo numatęs išplėtoti naująjį Palangos kurortą.
1902 m. netikėtai susirgo ir mirė besigydydamas Nicoje (Prancūzija). Palaidotas Rietavo Aušros Vartų koplyčioje – Oginskių šeimos mauzoliejuje.
Šio filantropo 170-ųjų gimimo metinių proga Rietavo ir Plungės bažnyčiose aukotos šv. Mišios. Po pamaldų Rietavo bažnyčioje vietos gyventojai ir miesto svečiai garbųjį kunigaikštį pagerbė prie Oginskių mauzoliejaus-koplyčios.
Pavakare šventinis koncertas vyko Plungės Mykolo Oginskio rūmuose. Čia ne tik surengtas Mykolo Oginskio meno mokyklos mokinių koncertas, bet ir prisimintas kunigaikščio gyvenimas (pranešimą skaitė Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja Jolanta Skurdauskienė), taip pat surengtas menininko Romualdo Inčirausko medalių ciklo, skirto kunigaikščiui M. Oginskiui, pristatymas. Vakaras užbaigtas dalyvaujant šventinio Oginskių pyrago degustacijoje.