Pritrūkus informacijos – ir abejonės, ir įtarimai

Lietuvoje įvestas karantinas gerokai pakoregavo žmonių gyvenimus. Vos ne kiekvieną dieną tenka susidurti su įvairiais iššūkiais. Su problema susidūrė ir Plungės miesto V. Mačernio gatvės 45-ojo namo gyventojai. Žmonės nuotoliniu būdu turi išreikšti savo valią: sudaryti lengvatinės paskolos namui modernizuoti sutartį su akcine bendrove Šiaulių banku ar jos atsisakyti. Gavus balsavimo paštu biuletenį ne vienam kilo įvairių klausimų. Jie pasiekė ir mūsų redakciją.

Klausimai ir abejonės
Daugiabutį gyvenamąjį namą administruoja savivaldybės įmonė „Plungės būstas“, tad sutartį su banku gyventojų vardu ji ir pasirašytų. Balsavimo biuletenyje juodu ant balto parašyta, kad paskola būtų ne didesnė kaip 861 308,75 euro, 20 metų laikotarpiui. Nurodyta, kad pirmuosius penkerius metus būtų taikoma fiksuota 3 proc. palūkanų norma, likusius 15 metų – 3 proc. marža + 6 mėnesių EURIBOR (kintama palūkanų norma, kuri gali keistis priklausomai nuo situacijos rinkoje, t. y. palūkanos gali tiek mažėti, tiek didėti).
Biuletenyje nurodyta ir tai, jog namo modernizavimo projekto administravimo mokesčio tarifas yra 3,50 euro (be PVM) už 1 kv. m per mėnesį.
Suprantama, kad finansiniai reikalai žmonėms visada buvo aktualiausi. Tad visų pirma ir kilo klausimas, kodėl tokios palūkanos? „Man pasakojo, kad A. Jucio g. moka tik 1,7 proc. palūkanų“, – telefonu sakė A. M. Žinoma, su bankais ir paskolomis neturėjusiems reikalų kaip keiksmažodžiai skamba specifiniai terminai – marža, EURIBOR. Ne mažiau abejonių sukėlė ir minėtas administravimo mokesčio tarifas. „Administravimo mokestis labai didelis, pavyzdžiui, 54 kv. m butui reikia mokėti apie 228 eurus (su PVM) per mėnesį ir taip visą sutarties laiką“, – skambėjo iš gyventojų lūpų.
Trečias klausimas: kodėl pasirinktas būtent Šiaulių bankas. Turime paminėti, kad išgirdome esą galimą priežastį – „Plungės būsto“ direktorius Audrius Šapalas yra buvęs banko Plungės skyriaus vadovas, tad gal todėl tas bankas ir finansuos renovaciją.
Gyventojai pasigedo ir detalaus skaičiavimo, kiek kiekvienam jų atsieis namo modernizavimas.
Beje, žmonės su balsavimo biuleteniu gavo papildomą informaciją, kad norint įgyvendinti pradėtą namo renovacijos projektą būtina turėti finansuotoją. Tik jį turint Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) pasirašys valstybės paramos sutartį. Gavus BETA pritarimą bus ruošiamas techninis darbo projektas, pagal pasirinktą investicijų planą bus ieškoma rangovų, kurie tuos darbus atliks.
Paaiškinimai
Taigi pabandysime atsakyti į visus gyventojams kilusius klausimus.
Visų pirma pradėkime nuo banko pasirinkimo. Kaip sakė „Plungės būsto“ administratorė Jūratė G., Aplinkos ir Finansų ministerijos buvo paruošusios reikalavimus, kuriuos turėjo atitikti bankai, norintys teikti kreditavimą namams modernizuoti. Lietuvoje šiuos reikalavimus atitiko tik Šiaulių bankas.
Administratorė pasakojo, kad minėtosios ministerijos įkūrė Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA), kuri kredituoja visus projektus, susijusius su Europos Sąjungos finansavimu. Iki šiol kartu su Šiaulių banku lengvatines paskolas teikė ir VIPA. „Bet iš
VIPA gavome raštą, kad septintajam daugiabučių modernizavimo etapui kreditų nebeteiks. Todėl liko tik vienas galimas finansuotojas“, – paaiškino Jūratė G. Taigi galime gyventojus nuraminti, kad banko pasirinkimui A. Šapalas įtakos neturėjo.
Kad ir labai norėdami, mažesnių palūkanų normų neiškovosime, tai jau banko sprendimas. Tiesa, administratorė taip pat stebėjosi, kad šį kartą bankas laikotarpius suskirstė. „Bet čia jau tikrai ne „Plungės būsto“, o ministerijų ir banko reikalai“, – tvirtino ji. Dėl aiškumo pasakysime, kad marža – pastovioji palūkanų norma, o EURIBOR – kintama, kuri gali keistis priklausomai nuo situacijos rinkoje. Paprastais žodžiais tariant, 3 proc. palūkanas mokėti tikrai teks. Ir tik nuo ekonomikos augimo ar smukimo priklausys, kiek tie procentai išaugs prasidėjus šeštiesiems mokėjimo metams. Beje, kintamoji palūkanų dalis bus perskaičiuojama kas pusę metų.
Sakoma, kad baimės akys – didelės. Taip atsitiko ir su projekto administravimo tarifu. „Administravimo mokesčio gyventojai nemokės, jį moka BETA. Tačiau balsavimo biuletenyje jis privalo būti nurodytas“, – patikslino Jūratė G.
Dėl įdomumo paminėsime, kad valstybė 30 procentų kompensuoja energijos taupymo priemones (stogas, langai, durys, sienos, lietaus vandens nukreipimas, elektros instaliacija bendrojo naudojimo patalpose, šildymo sistema). Beje, šildymo sistemoms šiais metais valstybė numato papildomai kompensuoti dar 10 proc. 100 procentų kompensuojama techninė darbų priežiūra, techninio darbo projekto parengimas, minėtosios administravimo išlaidos ir investicinio plano parengimas.
Dėl konkrečių sumų atskiriems butams administratorė minėjo, jog preliminarūs skaičiavimai buvo pateikti kartu su investiciniu planu. O tikslesni skaičiavimai galės būti tik paruošus techninį projektą ir nupirkus rangos darbus.
Kaltų neieškosime, tik „Plungės būsto“ paprašysime kalbėti su žmonėmis jų kalba – juk ne visiems įkandami terminai, ne visiems žinoma apie administracinių mokesčių kompensavimą. Tereikia kelių minučių, kad visa tai sugultų lape ir visiems viskas būtų aišku. Be klausimų ir be įtarinėjimų.