Antradienį posėdžiavę Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto nariai tvirtino Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo Ramūno Janausko pateiktus detaliuosius sklypų planus. Aptarinėjant šalia vadinamosios Plungės jūros suformuotų sklypų planus, tarp posėdžio dalyvių kilo diskusija – leisti ar ne privatininkams okupuoti pakrantę? O gal šiuo atveju svarbiausias turėtų būti visuomenės interesas?
Diskusija kilo aptarinėjant Juozui Ramanauskui nuosavybės teise priklausančių sklypų (0,24 ir 0,82 ha ploto) detaliuosius planus. Abu sklypai – Noriškių kaime, ant vadinamosios Plungės jūros kranto. Detaliuoju planu buvę žemės ūkio paskirties sklypai „verčiami“ į gyvenamąsias sodybas. O tai reiškia, jog ant Plungės jūros kranto išaugs dar du namai.
Pirmasis pasisakė Savivaldybės tarybos narys Voldemaras Bučius. Anot jo, buvo laikai, kai visos Plungės jūros pakrantės buvo prieinamos, kai kiekvienas panorėjęs galėjo čia laisvai vaikštinėti, bėgioti, važinėti dviračiu ar ilsėtis. Prieš kelerius metus padėtis ėmė kisti – visuomenę nuo vandens atskyrė tvoros, privatininkai pamažu okupuoja vis didesnę pakrantės dalį. „Jei nieko nesiimsime, greitai priėjimo prie vandens visai nebeliks“, – sakė Voldemaras Bučius.
Dabar vienas pakrantės ruožas dar laisvas – nuo irklavimo bazės iki pirmųjų gyvenamųjų sodybų. Palei jas visiems prieinamos pakrantės nebėra, tvoros užtvertos iki pat vandens. Laisvasis pakrantės ruožas, kaip pastebėjo netoliese gyvenantis V. Bučius, plungiškių labai mėgiamas – čia pilna bėgiojančiųjų, važinėjančiųjų dviračiais, renkasi jaunimas, ateina šeimos su vaikučiais. Tai puiki rekreacinė vieta, kurią būtina išsaugoti visuomenės poreikiams.
„Pamenu, kad toje vietoje buvo planuojama įveisti parkelį, pastatyti suolelių, o dabar viskas krypsta jau kita linkme – privatininkai „slenka“ link irklavimo bazės ir greit laisvos pakrantės nebeliks nė metro. Juolab jei sklypų savininkams bus leidžiama tvoras iki vandens statyti.
Pasak tarybos nario, 2001 metais aplinkos ministro įsakymu patvirtintos paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklės buvo palankesnės visuomenei. Kai pakrantės šlaito nuolydžio kampas iki 5 laipsnių, apsaugos juosta turėjo būti ne mažiau kaip 5 metrai, 5-10 laipsnių – ne mažiau kaip 10 metrų, kai 10 ir daugiau laipsnių – 25 metrai. O jei vandens telkinys yra arčiau kaip 3 km nuo miesto ribų, apsaugos juosta turėjo būti dvigubai platesnė. Jei šlaitas status, koks ir yra toje vietoje prie Plungės jūros, apsaugos juosta turėjo būti 50 metrų.
2007 metais minėtosios taisyklės buvo koreguojamos. Pagal jas pakrantės apsaugos juosta dvigubėja tik gyvenamosiose teritorijose. Punkto, kad apsaugos juosta dvigubai platėja, jei telkinys yra 3 km nuo miesto ribų, neliko. O toje vietoje Plungės jūros pakrantė yra vos už keliasdešimties metrų nuo miesto ribos.
V. Bučius sakė matąs išeitį: kad apsaugotų pakrantę nuo privatininkų tvorų, reikia pakoreguoti miesto ribą. Tuomet pakrantė nebebūtų okupuota.
Tačiau, net ir nepakeitus miesto ribos, kyla klausimas: kaimas – gyvenamoji teritorija ar ne? Ypač toks, kuriame, lyg mieste, namas prie namo dygsta. Negi dailių mūrinukų priaugusį Noriškių kaimą galima vadinti negyvenama teritorija? Gal kam ir gaila, tačiau tas kaimas panašus į gyvenamą (ir dar kaip!), todėl ir taisyklės turėtų galioti kaip gyvenamajai teritorijai.
Posėdyje dalyvavęs Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistas Vaclovas Matavičius apie jokius 50 metrų nė girdėti nenorėjo. Anot jo, svetimame sklype pašaliniai asmenys palei vandenį gali vaikščioti tik penkis metrus. Net ir tuo atveju, jei šlaitas – 90 laipsnių statumo. Penki metrai nuo vandens į šlaito viršų – visuomenės, visa kita – privatininko.
Pasak V. Bučiaus, privatininkai greit žmonių apskritai prie vandens nebeprileis, o patys per langus Plungės jūros žuvį gaudys. Bet juk tai visuomenės interesų pažeidimas! Kas juos apgins? Nežinia… Kai valdininkų nuomonė labiau linksta į privatininkus, panašu, jog plungiškiai liks be pakrantės.
Belieka apeliuoti į Savivaldybės tarybos narių požiūrį – gal jiems visuomenės interesas svarbus? Jei ir jie pro pirštus pažiūrės, prie vandens nebeprieis nei sportuojantieji, nei poilsiautojai, nei žvejai.
