Neseniai Plungėje surengta konferencija, kurios metu diskutuota apie teigiamas ir neigiamas švietimo sistemos reformos puses. Daug dėmesio skirta Senamiesčio vidurinei mokyklai, kurios atstovai konferencijos metu išsakė savo nepritarimą mokyklų tinklo optimizavimui ir nenorą likti tik pagrindine mokykla.
„Saulės“ gimnazija šiuo klausimu turi savo nuomonę – mokyklų tinklų optimizavimas yra pagrįstas, neišvengiamas, o Senamiesčio vidurinė neturėtų kaišioti pagalių į jau nuspręstą ir dešimtmetį vykstantį procesą.
Savo mintis, kaip „Saulės“ gimnazijos poziciją, „Plungės“ laikraščiui išsakė buvęs ilgametis gimnazijos direktorius Juozas Milašius, dabartinis įstaigos vadovas Algimantas Budrys ir direktoriaus pavaduotoja Birutė Kaveckienė.
Anot J. Milašiaus, švietimo reforma vykdoma jau 18 metų. Per tą laiką valdė ir socialdemokratai, ir konservatoriai, Švietimo ir mokslo ministerijoje keliskart keitėsi ministrai, tačiau nė vienas iš jų nebuvo prieš mokyklų tinklo optimizavimą. O tai reiškia, jog reforma vykdoma teisinga kryptimi. „Be to, esu lankęsis ne vienoje užsienio šalyje, susipažinęs su jų švietimo sistemomis. Visur – pakopinis ugdymas, o pas mus jam kažkodėl dar kaišiojami pagaliai“, – sakė buvęs įstaigos vadovas.
Pavaduotojos B. Kaveckienės teigimu, „Saulės“ gimnazija anksčiau buvo vidurinė mokykla, todėl dabar, pagal turimą patirtį, jau gali daryti išvadas – kas geriau, o kas blogiau. Pakopinis ugdymas, kaip sakė pavaduotoja, – itin pozityvus dalykas. Ir vaikams, ir pedagogams. Juk mokytojui kur kas geriau mokyti tik 5-8 klasių ar 9-12 klasių moksleivius, o ne nuo 5 iki pat 12 klasės.
J. Milašiaus teigimu, Savivaldybė turėtų griežčiau reguliuoti moksleivių srautus. Dabar taip nesą – vienos mokyklos turi daug mokinių, kitose jų trūksta. „Senamiesčio vidurinė stengiasi žūtbūt išlaikyti visus mokinius. Be to, Savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuriuo tai įstaigai leidžia priimti moksleivius ir iš kitų mokyklų. O kas bus, jei į Senamiesčio vidurinę užsimanys visi mokiniai?“ – klausė J. Milašius. Anot jo, kai Savivaldybė nereguliuoja mokinių srautų, vienos mokyklos vos laikosi, o, pavyzdžiui, Senamiesčio vidurinė dirba dviem pamainomis. O taip būti neturėtų – juk antrajai pamainai nepritaria nei vaikai, nei tėvai, nei mokytojai.
Pasak J. Milašiaus, Švietimo ir mokslo ministerijos pozicija aiški – 2012-aisiais vidurinių mokyklų nebebus. Tik pradinės, progimnazijos, pagrindinės ir gimnazijos. „Taigi laiko liko nedaug, o Senamiesčio vidurinė vis neapsisprendžia, ar nori tapti gimnazija, ar likti pagrindine. Panašu, jog ta mokykla nenori nei to, nei to, ji siekia išlikti vidurine, bet tai neįmanoma“, – kalbėjo buvęs direktorius.
Anot pavaduotojos B. Kaveckienės, Senamiesčio vidurinė mokykla pastaruoju metu vis akcentuoja, kad jų mokykla naikinama. „Juk mokyklos niekas nenaikina. Tik tipas keičiasi. Ir tai neišvengiama“, – kalbėjo pedagogė. Pasak B. Kaveckienės, neteisingas ir jų argumentas, kad mokyklos mokytojai liks be darbo, kad pagrindinei nebereikės gerų specialistų. „Ir mūsų gimnazijoje klasių komplektų mažėjo, bet pedagogai be darbo neliko. Na, o tai, kad pagrindinei mokyklai nereikia gerų specialistų, – netiesa. Jei dirbs prasti, neišmanantys, tai kokio tada lygio vaikai į gimnaziją ateis?“ – mintimis dalijosi B. Kaveckienė.
J. Milašius, prisimindamas senesnius laikus, pasakojo: „Norėjome tapti gimnazija ir darėme viską, ko iš mūsų buvo reikalaujama. Atsisakėme 5-8 klasių, paskui – ir pradinių. Žinoma, praradome pinigus, bet taip reikėjo. O Senamiesčio vidurinė nieko nedaro – neapsisprendžia, vilkina“.
„Čia mes išsakome ne neapykantą, o savo nuomonę. Mes už mokyklų tinklo optimizavimą ir raginame kitus nekaišioti pagalių į įsibėgėjusio vežimo ratus. Reikia Plungei pagaliau užbaigti tą procesą, o ne žiūrėti, kaip dar laiką pratempti“, – pokalbį užbaigė J. Milašius.
