Problema į butą įgriuvo su triukšmu, betono gabalais ir dulkėmis

 

Praėjusių metų birželio mėnesį Plungės rajono savivaldybės administracijos užsakymu viename Plungės miesto J. Tumo-Vaižganto gatvės 86-ojo namo bute buvo atliekami sanitarinio mazgo pritaikymo žmogui su judėjimo negalia darbai. Remonto metu santechnikai prakirto perdangą ir kanalizacijos jungtį (metalinę movą) nuleido į aukštu žemiau esantį butą. Jo savininkė teigia nuo tada praradusi ramybę. „Po remonto nuotekos vamzdžiu tiesiog nušniokščia. Iki jo leidžiamų nuotekų garsas taip pat girdėdavosi, bet nebuvo toks stiprus. Nebegaliu naktimis miegoti, dėl poilsio trūkumo nusilpo organizmas, sumažėjo imunitetas, kimba įvairiausios ligos. Išėjo taip, kad Savivaldybė vienam neįgaliam žmogui gyvenimo sąlygas pagerino kito neįgalaus žmogaus sveikatos sąskaita“, – skundėsi į redakciją atėjusi plungiškė.

Viešinti situacijos neskubėjo

Moteris (redakcijai jos vardas ir pavardė žinoma) prisipažino viešinti savo problemos neskubėjusi. Pirmiausia pagalbos ieškojo daugiaaukštį administruojančioje savivaldybės įmonėje „Plungės būstas“, vėliau kelis kartus kreipėsi į Savivaldybę – pretenziją pateikė ir administracijai, ir merui. Praradusi viltį būti išgirsta ir suprasta biurokratų, susitiko su advokatu. Ir tik teisininko patikinimas, kad jos skundas pagrįstas ir teisėtas, moteriai vėl suteikė jėgų kovoti už prarastą ramybę.
Sveikatą trikdančią problemą plungiškei „įtaisė“ Savivaldybė
Kaip jau minėjome, istorija prasidėjo praėjusių metų birželį, kai viename bute, esančiame J. Tumo-Vaižganto gatvės 86-ojo namo trečiame aukšte, tiesiai virš mūsų pašnekovės buto, buvo pradėti sanitarinių patalpų pritaikymo judėjimo negalią turinčiam asmeniui darbai.
„Neįgalią mamą prižiūrinti dukra įspėjo mane, kad vyks vonios remontas. Supratau, kad teks truputį pakentėti, bet taip jau būna, kai gyveni daugiaaukštyje, juk remontavausi būstą ir aš pati. Darbams prasidėjus, buvau namuose ir labai išsigandau, kai ties pagrindiniu kanalizacijos stovu pasigirdo didžiulis triukšmas. Pradariusi „spintos“, kurioje paslėptas vamzdis, duris pamačiau dulkių kamuolį“, – pasakojo apie problemą, įgriuvusią į jos butą su triukšmu, betono gabalais ir dulkėmis, plungiškė.
Po to, kai moteris nuėjo į remontuojamą butą, vienas iš santechnikų surinko betono gabalus, sušlavė dulkes ir, pažadėjęs skyles užsandarinti, išėjo. Tą patį vakarą per pralaidą į moters butą buvo nuleista jungtis – metalinė mova, o skylės lubose užpūstos sandarinimo putomis.
„Viskas atrodė normalu, kol kaimynė pradėjo naudotis sanitariniu mazgu. Niekaip negalėjau suprasti, kas atsitiko, bet kanalizacijos stovu bėgančios nuotekos tiesiog šniokštė – garsas buvo daug didesnis, nei girdėdavosi anksčiau. Nuėjau pas santechnikus ir paprašiau, kad darytų ką nors, nes triukšmas labai didelis. Mano butukas – vieno kambario, sofa-lova stovi už sienos prie vamzdžio, tad miegoti dėl šniokštimo, pasigirstančio viršutinio aukšto gyventojams paleidus vandenį, pasidarė neįmanoma. Kaimynės dukra, sužinojusi, su kokia problema susidūriau, pasiūlė man perstatyti lovą kitur… Kur aš ją patrauksiu, kai butas toks mažas?“ – guodėsi pašnekovė.
Valdininkai bėdos neįžvelgė
Mėgindama susigrąžinti miegą ir ramybę buto savininkė pradėjo ieškoti pagalbos. Kreipėsi į daugiabutį administruojančią savivaldybės įmonę „Plungės būstas“, Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorių, merą ir net Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą. Iš visur atsakymai panašūs – remonto darbai atlikti kokybiškai, nepažeidžiant įstatymų.
Vienintelis sprendimas – jungtį iškelti
„Radusi laikraštyje skelbimą, paskambinau nurodytu telefono numeriu ir pasikviečiau santechnikos paslaugas siūlantį meistrą. Nusprendžiau – išsispręsiu triukšmo klausimą savo lėšomis. Meistras apvyniojo vamzdį garso izoliacine medžiaga, tačiau iš karto mane įspėjo, kad garsas vis tiek nesumažės. Jo nuomone, vienintelis problemos sprendimas – jungtį iškelti aukščiau lubų perdangos, į viršutinį aukštą. Žmogus stebėjosi tokiu įžūliu įsibrovimu į mano būstą. Sakė, kad nekviesdama policijos padariau didžiulę klaidą, nes įsilaužimas į svetimą nuosavybę, ar jis vyktų per duris, ar per langą, ar per lubų perdangą, yra nusikaltimas“, – pasakojo iš biurokratų nei užuojautos, nei supratimo nesulaukusi plungiškė.
Advokatas įžvelgė teisės aktų pažeidimą
Išklausiusi santechnikos meistro nuomonę, moteris apsilankė pas advokatą. Teisininkas patikino, kad kanalizacijos jungties įrengimas moters bute — Statybos techninio reglamento pažeidimas.
Kad jungtis mūsų pašnekovės bute buvo įrengta ieškant sprendimo, kaip pagerinti sąlygas trečiame aukšte gyvenančiam asmeniui su judėjimo negalia, rašoma ir Savivaldybės administracijos direktoriaus Daliaus Pečiulio pasirašytame atsakyme į moters pretenziją: „…Remonto metu vietoje esamos vonios buvo nuspręsta grindyse įrengti „trapą“ su dušo užuolaida, nuotekas jungiant į esamą kanalizacijos stovą. Kad būtų išlaikyti atitinkami vamzdynų nuolydžiai, buvo pakeistas PVC trišakis, prijungtas prie kanalizacijos stovo, iškištas per perdangą ir užsandarintas. Numatytus darbus vykdė UAB „Jumaida“. Darbai yra atlikti kokybiškai ir negali turėti įtakos tekančių nuotekų triukšmo padidėjimui.“
Jaučiasi kvailinama
Moteris žurnalistams pasakojo, kad tirti problemos buvo atėjusios Savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus vyr. specialistė Ramutė Lukminienė ir dvi darbuotojos iš „Plungės būsto“ – administratorė Jūratė Gečienė ir vyr. inžinierė Vilija Budreckienė.
„Keista, bet specialistės, tyrusios problemą, neprašė, kad virš manęs gyvenanti moteris nuleistų vandenį. Jos pasibeldė į tame pačiame aukšte, kaip ir aš, gyvenančios kaimynės buto duris ir paklausė, ar ji girdi tekančių nuotekų garsą. Išgirdusios teigiamą atsakymą, padarė savo išvadas. Aš niekada neneigiau, kad ir iki remonto girdėjosi leidžiamų nuotekų garsas, tačiau jis nebuvo šitoks šniokščiantis. Žinote, nenoriu nieko kaltinti, bet toks jausmas, kad mane laiko protiškai nesveika. Rašydama pretenziją neslėpiau, kad esu patyrusi smegenų insultą, matyt, nereikėjo būti tokiai atvirai“, – dėstė plungiškė.
Apie atliktą situacijos vertinimą Savivaldybės administracijos direktoriaus D. Pečiulio pasirašytame rašte rašoma visiškai kitaip: „…Siekdami įvertinti situaciją administracijos ir „Plungės būsto“ atstovai apsilankė bute ir prašė kaimynų, tiek virš moters gyvenančių, tiek šalia gyvenančių, nuleisti vandenį, kad galėtų įvertinti triukšmą. Bendru sutarimu nustatyta, kad garsas leidžiant nuotekas girdėti visuose būstuose, kai virš jų esantys gyventojai naudojasi sanitariniais mazgais…“
Meras į situaciją net nesigilino
Moteris supranta, kad visi iš valstybinių institucijų gauti atsakymai – ne jos naudai. Bet tuo nesistebi – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas situacijos vietoje netyrė – išvadas padarė remdamasis „Plungės būsto“ suteikta informacija apie bute atliktus remonto darbus.
Rinkimai dar toli, tad ir Plungės rajono savivaldybės mero Audriaus Klišonio atsakymas – tik biurokrato raštas – be atjautos, žmoniškumo, pasidomėjimo situacija. Savivaldybės vadovas nuo gyventojos lyg skydu prisidengė įstatymu, leidžiančiu skundo, dėl kurio sprendimą jau buvo priėmęs administracijos direktorius, netirti, ir į situaciją net nesigilino.
Liko tik teisminis kelias…
„Nemažai metų esu dirbusi Šiaulių savivaldybėje, žinau, kaip viskas tame katile vyksta. Manau, jog Plungės rajono savivaldybės administracija supranta, kad remontuojant sanitarinį mazgą buvo pažeisti teisės aktai, bet nenori to pripažinti. Parūpino valdininkai man problemą ir paliko vieną. Apmaudu, kad, padėdami vienai savo gyventojai, skriaudžia kitą, taip pat negalią turintį, žmogų. Suprantu, kad vienintelis man likęs kelias – paduoti Savivaldybę į teismą. Advokatas žadėjo padėti, tačiau bylinėjimasis daug kainuoja. Nežinau, ar aš ryšiuosi tokiam žingsniui… Atėjau į redakciją, kad paviešintumėte situaciją, kad žmonės žinotų, kaip gali gyvenime atsitikti. Įspėti juos, kad niekam neleistų įsibrauti, ir ne tik per duris, į savo butą, kad saugotų nuosavybę“, – kalbėjo inteligentiškai atrodanti, aštuntą dešimtį pradėjusi senjorė.
Rašydami šį straipsnį skambinome „Plungės būsto“ vyr. inžinierei V. Budreckienei. Ji kalbėjo, kad nuotekų keliamo triukšmo tyrime mūsų pašnekovės bute dalyvavo tik „praeidama pro šalį“ – atlikti jį buvo pavesta administratorei J. Gečienei ir V. Budreckienei. Mūsų paprašyta prisiminė, kad tyrimo metu nuotekos iš trečiame aukšte esančio buto nebuvo nuleistos, nes durų niekas neatidarė. Vyr. inžinierė neslėpė nuomonės, esą problema – antro aukšto gyventojos jautrumas garsui. Ragino mus pakalbėti su moters kaimynais.
Nemėginsime to nuneigti, galbūt plungiškė, kuri į mus kreipėsi, – labai jautri garsui. Kaip nekalbinsime ir kaimynų – juk problemos esmė tai, kad pažeidžiant įstatymus kanalizacijos jungtis buvo nuleista žemiau perdangos – į svetimą nuosavybę.
Atsakymas – tik įveikus biurokratinį konkūrą
Susisiekėme ir su Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriumi D. Pečiuliu – norėjome sužinoti, ar administracijos vadovas šioje situacijoje įžvelgia teisės aktų pažeidimų.
Valdininkas sakė negalintis prisiminti kiekvieno pasirašyto rašto, todėl prašė paklausimą atsiųsti raštu, kad galėtų kartu su specialistais paruošti atsakymą. Birželio 27 dieną taip ir padarėme. Pripažinsime – ir mums teko įveikti biurokratinį konkūrą, kol galiausiai, liepos 11-ąją, gavome atsakymą.
Atsakymą, kuriame, deja, nieko konkretaus: „Informuojame, kad šiuo metu Savivaldybės administracija aiškinasi visas faktines aplinkybes bei priežastis, kurios lemia galimai didesnį triukšmą stovu tekančių buitinių nuotekų…“
D. Pečiulis pažadėjo, kad iš visų šalių ir institucijų surinkta informacija artimiausiu metu bus apibendrinta ir pateikta redakcijai ir moteriai, į kurios butą nuotekų jungtis buvo nuleista.
Taigi „artimiausiu metu“ turėtų paaiškėti, ar iš tiesų problemai spręsti liko tik teisminis kelias.