![](https://laikrastisplunge.lt/wp-content/plugins/lazy-load/images/1x1.trans.gif)
Balandžio 23 dieną į posėdį rinkosi Trišalė komisija prie Plungės teritorinės darbo biržos (TDB). Aptarta situacija darbo rinkoje.
Posėdyje dalyvavo po vieną darbdavių, darbuotojų ir valstybės institucijų atstovą. Darbdaviams atstovavo Mažeikių verslininkų asociacijos atstovas Deivydas Vyniautas. Darbuotojų interesus gynė Egidijus Teodoras Liepa (Plungės r. Profesinių sąjungų centras). Na, o valstybinėms institucijoms atstovavo ir posėdžiui pirmininkavo Plungės r. savivaldybės meras Albinas Klimas.
Bedarbių mažėja
Su darbo rinkos situacija supažindino Plungės teritorinės darbo biržos (TDB) Darbo išteklių skyriaus vedėjas Arūnas Juozas Auškalnis. Anot jo, lyginant praėjusių ir šių metų pirmojo ketvirčio skaičius ženklaus pokyčio nepastebima: nedarbo lygis apskrityje siekia 15,17 proc., Lietuvoje – 12,4 proc. Didžiausią įtaką apskrities rodikliams turi didelis nedarbas Mažeikių savivaldybėje. Beje, šiemet per pirmąjį ketvirtį užregistruota tūkstančiu mažiau bedarbių (4 117).
Įregistruotų laisvų darbo vietų – 58 daugiau nei pernai. Per pirmąjį šių metų ketvirtį įdarbinti 2 767 asmenys. 331 asmuo įsigijo verslo liudijimą. Remiantis specialisto pateikta informacija, per pirmąjį ketvirtį daugiausiai įdarbinta darbininkų, pagalbinių darbininkų, pardavėjų, valytojų ir apdailininkų.
E. T. Liepai kilo abejonių, ar nėra taip, kad žmogus turi dirbti viską iš eilės. „Ar nėra taip, kad, siųsdami žmogų dirbti darbininku, nusiunčiame jį į vergovę?“ –
klausė darbuotojų interesams atstovaujantis E. T. Liepa.
Plungės TDB direktorė Dangirutė Jurkuvienė komisijos nariams sakė, jog neaišku, ar daugiabučių renovacijos programos vykdymui statybinėms organizacijoms užteks žmonių. Todėl išsiuntinėtos preliminarios apklausos, kiek specialistų reikėtų papildomai paruošti.
A. J. Auškalnis kalbėjo, kad praėjusiais metais prasidėjo bedarbių profiliavimas, kuris parodė, jog daugiau nei pusė (51,9 proc.) užsiregistravusiųjų darbo biržoje – nepasiruošę ir nemotyvuoti dirbti. „Paprastai sakant, neieško ir net negalvoja dirbti, biržoje – tik dėl pašalpų“, – reziumavo specialistas. D. Jurkuvienės manymu, šis procentas ženkliai sumažės, kai socialinės paramos skyriuose sudarytos komisijos spręs, kam mokėti socialinę pašalpą. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį dėl to, kad atsisakė pasiūlymo dirbti ar nepanoro mokytis, iš bedarbių sąrašų buvo išbraukti net 462 asmenys.
Finansavimas iš darbo biržos – ne visiems
Trišalė komisija patvirtino TDB Užimtumo rėmimo skyriaus specialistės Daivos Strikaitės pateiktus aktyvios darbo rinkos politikos priemonių prioritetus 2013 metams. Anot specialistės, gautų lėšų tikrai nepakaks nukreipti visus norinčiuosius į aktyvios darbo rinkos politikos priemones, tad reikia nustatyti prioritetus.
Nukreipiant asmenis į daugelį aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, kaip sakė specialistė, pirmenybė teikiama darbingiems asmenims iki 29 metų, ilgalaikiams ir nekvalifikuotiems bedarbiams.
Nusprendusiesiems vykdyti individualią veiklą pagal verslo liudijimą, subsidija būtų skiriama pirmiausiai tiems, kurie nėra tokios veiklos vykdę pastaruosius vienerius metus. Taip pat bedarbiams, gaunantiems nedarbo socialinio draudimo išmokas; darbingiems asmenims iki 29 metų; grįžusiesiems iš laisvės atėmimo vietų, jei laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis nei 6 mėnesiai.
Darbdaviams, kurie norės dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, taip pat bus taikomi atrankos kriterijai. Pirmenybę darbo birža numato teikti įmonėms, kurios iš viso arba paskutinius vienerius metus nesinaudojo Darbo biržos finansavimu. Taip pat finansavimo galėtų tikėtis įmonės, kurios yra registruotos ir veiklą vykdo Plungės TDB aptarnaujamoje teritorijoje. Pirmumas teikiamas ir įmonėms, vykdančioms veiklą kaime. Paramos gali tikėtis ir tie darbdaviai, kurie per vienerius metus nuo subsidijos gavimo dienos neatleido finansuoto asmens (ne dėl darbuotojo kaltės), arba, jei iš įmonės savo noru atleisti darbuotojai per 6 mėn. po priemonės baigimo, pakartotinai neužsiregistravo darbo biržoje.
„Siekiame, kad vis daugiau, o ne tie patys darbdaviai pasinaudotų parama. Tokiu būdu bandome „atsijoti“ darbdavius, kurie, priėmę darbuotojus, pasinaudoja parama, o pasibaigus subsidijos laikotarpiui, žmones atleidžia ir vėl prašo kitų subsidijuojamų bedarbių“, – kalbėjo TDB specialistai.