Sveikatos apsaugos sistemos reforma, prasidėjusi prieš „n“ metų, niekaip nesibaigia. Ji vis tęsiasi ir tęsiasi gydymo įstaigoms skaudžiai mindama ant kulnų ir kartodama žodį „optimizavimas“, kuris šiuo atveju turi tik vieną reikšmę – mažinimas. Dabar prasidedantis naujas permainų sveikatos apsaugos sistemoje etapas nemenką grėsmę kelia ir Plungės ligoninei. Mat iš aukščiau reikalaujama mažinti lovų skaičių, uždaryti vaikų ligų, neurologijos ir otorinolaringologijos (LOR) skyrius. Beje, toks nurodymas pasiekė ne tik Plungės, bet ir Telšių, Mažeikių ligonines, nors šios yra regioninės, o Plungės – rajoninė.
Šių metų sausio 8 dieną sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo sudaryta Telšių apskrities 4-ojo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo įgyvendinimo koordinavimo taryba. Jai pirmininkauja Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius Remigijus Mažeika. Plungės sveikatos priežiūros įstaigoms šioje taryboje atstovauja Savivaldybės vicemeras Mindaugas Jurčius ir ligoninės direktorius Antanas Martusevičius.
Minėtosios tarybos posėdyje, kuris vyko vasario 3-iąją, konstatuota, kad viena aktualiausių Lietuvos sveikatos sistemos problemų yra turimas lovų fondas ir jo panaudojimo efektyvumas. Kaip minėjo R. Mažeika, pagal šį rodiklį mūsų šalis Europos Sąjungos vidurkį viršija net 43 proc., stacionarinės hospitalizacijos rodiklis ES vidurkį lenkia 34 proc. Tai nesą gerai, tad įstaigose reikalingos permainos.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius akcentavo, kad iki 2017 metų pabaigos kiekvienos ligoninės lovos užimtumas turi siekti 300 dienų per metus. Jei tokio efektyvumo nėra, išeitis viena – būtina mažinti jų skaičių. Atkreiptas dėmesys ir į įstaigose teikiamas specializuotų profilių paslaugas, kurių tokiose ligoninėse kaip Plungės, Telšių ar Mažeikių žadama atsisakyti. O tai ir reiškia, kad planuojama naikinti minėtuosius tris skyrius. Pacientus, kuriems tokios paslaugos reikalingos, siūloma siųsti į aukštesnio lygmens ligonines.
Ketvirtuoju pertvarkos etapu siekiama plėsti ambulatorines paslaugas, taip pat orientuotis į slaugos, ilgalaikio gydymo, paliatyviosios pagalbos ir geriatrijos plėtrą, intensyvinti dienos stacionaro, dienos chirurgijos, stebėjimo paslaugas. Stacionarines paslaugas siekiama optimizuoti nesudėtingas iš jų perkeliant į dienos stacionaro, dienos chirurgijos ir ambulatorinį lygmenį.
Ir vicemeras M. Jurčius, ir direktorius A. Martusevičius įsitikinę, kad ligoninei reikalingi visi skyriai. Juolab kad LOR skyriuje operacijų nuolat daugėja, vaikų ligų skyriuje mažųjų pacientų skaičius gana geras, o turėdama magnetinio branduolinio rezonanso aparatą įstaiga yra pasiruošusi ir toliau teikti neurologijos profilio paslaugas. Taigi Plungės atstovai pritaria, kad lovų skaičių galima optimizuoti, bet skyrių uždarymui – ne.
Ligoninės vyriausioji ekonomistė Zita Strakšienė minėjo, jog Valstybinės ligonių kasos reikalavimo, kad kiekviena lova per metus būtų užimta 300 dienų, mūsų įstaiga kol kas neįvykdo. Plungės ligoninės lovų užimtumo vidurkis – 271,8 dienos per metus. „Mažinti lovų skaičių reiškia mažinti stacionaro pacientų skaičių. Per šiuos metus turėsime atsisakyti 112 ligonių, kurie pas mus vidutiniškai praleidžia 6,3 dienos. Tiek pat ir 2017-aisiais“, –
sakė Z. Strakšienė.
Ši reforma į chirurgijos, traumatologijos skyrius nesikėsina. Mat didžiųjų operacijų Plungėje atliekama daugiau, nei būtina (privalomas skaičius – 400 per metus). O štai vaikų ligų, neurologijos, LOR skyriams kyla nemenka grėsmė. Tiesa, akušerijos ir ginekologijos skyrių, turėjusį penkias lovas, ligoninė uždarė savo noru – nes nebėra kam dirbti. LOR skyriuje vietoj penkių lovų žadama palikti tik tris, 2017-aisiais jų skaičius mažės iki dviejų. Neurologijos skyriuje norima panaikinti vieną lovą šiemet ir dar vieną kitais metais. Taigi jų nuo 18 sumažės iki 16. Vaikų ligų skyriuje iš 15 lovų žadama palikti 13. „Susirgusius vaikus siūloma daugiau gydyti ne stacionariai, o ambulatoriškai. Kad mažieji pacientai gulėtų namuose, o į ligoninę būtų atvežami tik dėl procedūrų. Taip, ligoninės išlaidos tokiu atveju sumažėtų, bet daugiau lėšų tektų skirti tėvų nedarbingumui apmokėti. Neurologinio profilio pacientus siūloma nukreipti į terapijos skyrių, nors mūsų neurologijos skyriaus lovos dabar užimtos 308 dienas per metus, o tai yra daugiau, nei reikalaujama“, – kalbėjo Z. Strakšienė.
Tiesa, dienos chirurgijos padalinys papildytas penkiomis lovomis. Dalis jų bus skirta LOR profilio pacientams.
Į šią problemą dėmesį atkreipė ir Seimo narys Jurgis Razma. Jis parašė kreipimąsi į Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių. Parlamentaro nuomone, visai tikėtina, kad, panaikinus vaikų ligų, neurologijos ir LOR skyrius, tik iš pradžių paslaugos pacientams bus teikiamos, pavyzdžiui, vidaus ligų skyriuje, bet vėliau atsiras Teritorinės ligonių kasos sprendimas tų paslaugų nebefinansuoti. „Kokios paslaugos tuomet beliks rajonų ligoninėse? Peršasi išvada, kad sumanymo tikslas – paversti jas slaugos ligoninėmis. Stebina, kad siūlomi formalūs sprendimai, neatsižvelgiant į minėtuose skyriuose teikiamų gydymo paslaugų kokybę ir besigydančiųjų skaičių. Ar tokia sprendimų kryptis dera su Vyriausybės garsiai skelbiama regionų rėmimo politika? Ar ji suprantama tik kaip didžiųjų regionų centrų – Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos – stiprinimas rajonų sąskaita?“ –
klausimus kėlė J. Razma.
„Plungės“ kalbintas direktorius A. Martusevičius sakė: „Laimei, kad turime gausų šalininkų ratą. Kartu su vietos valdžia ir Seimo nariu J. Razma sudarėme, galima sakyti, opozicinį frontą, kuris neketina pasiduoti. Atrodo, kad į mūsų pastangas išsaugoti skyrius bus sureaguota. Tik LOR skyrius nuo kovo 1 dienos pereina į dienos chirurgiją, o vaikų ligų ir neurologijos skyrius bent jau kol kas žadame palikti. Tik šiokias tokias permainas įvesime, bet jų pacientai neturėtų pajusti.“
