Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje skaitytojų nestinga, dauguma jų – vyresnio amžiaus žmonės, vis dar trokštantys mokytis, pažinti, bendrauti ir atrasti.
Bibliotekos skaitykloje dirbanti vyr. bibliotekininkė Rasa Stanevičiūtė žavisi šios kartos žinių troškimu, kuris kartais didesnis nei jaunų žmonių.
Viena tokių išskirtinių bibliotekos lankytojų, draugių yra mokytoja Regina Ūkelytė, kuri prieš keletą metų persikėlė gyventi į Telšius ir puikiai įsiliejo į miesto gyvenimą.
Aktyvi veikla
- Ūkelytė – kilusi iš Vilniaus, o didžiąją savo gyvenimo dalį praleidusi Linkuvoje, kur daugiau nei du dešimtmečius dirbo pradinių klasių mokytoja, ugdydama ne vieną kartą.
Regina visada buvo aktyvi – su savo mokiniais statė spektaklius, dalyvavo chorų veikloje ir ansambliuose, režisavo spektaklius, kūrė įvairius projektus ir kt. Ji tvirtina, kad kiekvienos mokytojos svajonė – būti prisimenamai savo mokinių, kurie iki šiol ją aplanko ir nepamiršta.
Pasirinko Žemaitijos sostinę
Į Telšius Reginą likimas atvedė prieš ketverius metus. Ji prisimena, kad pradžia šiame mieste buvo tikra tragedija: prasidėjo pandemija, nieko nepažinojo, niekur negalėjo nueiti, pati susirgo COVID-19.
Pandemijos laikotarpiu moteris bandė save raminti įvairia veikla – išmoko daug naujų dalykų: papjė mašė technikos, prisilipdė įvairių katinų, ėmėsi nėrimo ir pan.
Bėgant laikui viskas greitai pasikeitė – pandemija po truputį atsitraukė, ir Regina pradėjo mėgautis gyvenimu Telšiuose.
Nėrė į veiklą
Pirmiausia Regina pravėrė Telšių Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos duris ir greit įsiliejo į jos veiklą, edukacijas, projektus, rado bendraminčių.
Netruko prisijungti ir prie bibliotekininkės Jolitos suburtų skaitovų, kurie renkasi kiekvieno mėnesio pirmą pirmadienį. Vieną tokį vakarą, kai bibliotekoje pedagogė skaitė Justino Marcinkevičiaus eiles, prie jos priėjo Regina Chmieliauskienė, Telšių rajono politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkė. Pirmiausia ją patraukė bendras vardas, ir Regina buvo pakviesta prisijungti prie vis gausėjančio Reginų klubo Telšiuose.
- Ūkelytė aktyviai įsitraukė ir į Telšių politinių kalinių ir tremtinių sąjungos veiklą, kur jos kūrybingumas atsiskleidė dar labiau – ji kuria įvairias kompozicijas, spektaklius apie tremtį, siekdama išsaugoti skaudžius istorijos įvykius atmintyje.
Medžiagos kompozicijoms kurti Regina ieško knygose: „Kai nori ką nors gražaus sukurti, reikia labai daug perskaityti. Dėkoju likimui, kad tiek daug sužinojau apie tremtį… Labai sunku buvo skaityti ir ašarą ne kartą teko nubraukti dėl skaudžių praeities įvykių, sugriautų likimų.“
Telšiuose atrado fotografiją
Be kūrybos ir veiklos sąjungoje, Regina taip pat mėgsta fotografuoti. Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje šiuo metu veikia jos nuotraukų paroda, kurioje atsispindi ne tik gamtos grožis, bet ir gilus ryšys su supančia aplinka. Regina atvirauja, kad tik Telšiuose ji suprato, kiek daug gyvenimo grožio nepastebėdavo skubėdama per darbus. Dabar ji rytais keliasi anksti, važinėja dviračiu ir stengiasi įamžinti akimirkas, kuriomis nori pasidalyti su kitais.
Reginos veikloms nėra galo – ji piešia, vaidina, režisuoja, fotografuoja ir yra puiki šeimininkė. Kas ją pažįsta, tikriausiai daugelis yra ragavę jos nuostabiai iškepto Napoleono pyrago, kuriuo ji pradžiugina ne vieną.
Senjoro gyvenimas
Į klausimą „Koks tas senjoro gyvenimas Telšiuose?“ Regina atsakė: „Kiekvieną rytą dėkoju Dievui, kad esu čia, Telšiuose, tarp žemaičių. Nors kiti juos ir kritikuoja dėl rūstaus charakterio, mane supa nuoširdūs žmonės. Nesunku buvo palikti darbą, aš laukiau pensijos. Tokio amžiaus žmogui jau sunku buvo dirbti su šiuolaikiniais mokiniais ir spėti kartu su naujausiomis technologijomis. Dabar turiu laiko sočiai savo veikloms, savęs pažinimui, bendravimui. Kažkada buvau mokytoja ir aš visus mokiau, o dabar aš mokausi ir džiaugiuosi, kad esu mokinė“, – sakė Regina ir pridūrė, jog šiandien yra laiminga, turi nuostabių draugų, begalę veiklos.
Žvelgdama atgal, moteris džiaugiasi prabėgusiomis gražiomis akimirkomis ir užaugintais mokiniais. Šiandien ji seka švietimo naujienas, tačiau sako, kad jau nebesigilina į jas, nors kartais ir kyla noras pareplikuoti.
Meilė knygai
- Ūkelytė įsitikinusi, kad visko galima išmokti: „Jei mešką galima išmokyti šokti, tai žmogus gali viską. Viskas yra įmanoma.“
Reginos gyvenimo motyvatorius, skatinantis ją judėti į priekį ir nesustoti, yra knyga. Ji dažnai cituoja rašytojo Martino žodžius: „Žmogus, kuris skaito knygas, pragyvena tūkstantį gyvenimų, o tas, kuris neskaito, tik vieną.“ Pašnekovė įsitikinusi, kad kiekvienoje perskaitytoje knygoje žmonės vis tiek ką nors ras sau, ką nors pasiims. Knygose slypi minčių aruodai, o vaizduotei čia tiek daug veiklos…
Regina įsitikinusi, kad knygą nuo mūsų tolinantis dirbtinis intelektas, socialiniai tinklai ir internetas jos vis tiek neatstos.
Apie svajones
- Ūkelytė mėgsta pasvajoti ir nesibaimina apie svajones kalbėti garsiai. Moteris labai nori naujo fotoaparato ir išmokti siūti. Kadangi apie tai svajoja labai garsiai, tiki, kad taip viskas ir įvyks. Pusiau juokais prasitarė, kad turi dar vieną svajonę, tačiau ją atskleis vėliau…
