Turbūt Lietuvoje nerasime nė vieno rajono, kurio gyventojai būtų patenkinti kelių ir gatvių būkle. Ne išimtis – ir Plungės rajono savivaldybė. Kalbėdami apie Plungės miestą net policijos pareigūnai juokauja, kad čia geriausia greičio mažinimo priemonė – gatvių danga. Tad nieko keisto, kad atėjus metui apsispręsti, kurią gatvę pirmiausia remontuoti, kyla ginčų.
Savivaldybės tarybos posėdyje tvirtinant prioritetinių gatvių sąrašą trejiems metams smarkiai diskutuota ne tiek apie patį sąrašą, kiek apie kriterijus, pagal kuriuos jos buvo atrinktos. O labiausiai užkliuvo gatvės, sąraše pažymėtos žvaigždute – tos, kurioms jau parengti techniniai projektai.
Kapitalo investicijoms – 1,2 mln. eurų
Skaitytojams priminsime, kad prioritetinių gatvių sąrašas teikiamas Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD), kuri skiria Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas. Pusę gautos sumos savivaldybės turi atidėti kapitalo investicijoms – rimtiems remonto darbams. Šiais metais Plungės rajono savivaldybei kapitalo investicijoms teko truputį daugiau nei 1,2 mln. eurų. Šios lėšos ir naudojamos sąraše esančioms gatvėms tvarkyti.
Pernai rajono politikai patvirtino naujus gatvių atrankos kriterijus, skirtingus miestui ir kaimui, gatvėms su žvyro ir asfalto danga. Metų pradžioje buvo sudaryti net 22 sąrašai (kiekviena seniūnija parengė po du sąrašus) aštuonerių metų laikotarpiui. Tačiau LAKD paprašė patvirtinti gatvių sąrašą trejiems metams, tad neliko nieko kito, kaip iš visų seniūnijų sąrašų pirmose vietose esančių gatvių sudaryti dar vieną sąrašą. Pirmoji kaimo gatvių sąraše – jau parengtą projektą turinti Sodo gatvė Varkaliuose.
Turinčioms projektą – pirmenybė?
Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje miesto seniūnaičių vardu į politikus kreipėsi Darius Saukalas. Kadangi vyras buvo įtrauktas į darbo grupę, ruošusią atrankos kriterijus, jis norėjo sužinoti, kada atsirado pirmumo teisė gatvėms, turinčioms parengtus projektus. Pasak jo, toks kriterijus darbo grupėje nebuvo svarstomas. Komiteto posėdyje seniūnaičių atstovas abejojo, ar sudarant sąrašą buvo žiūrima ir į investicijų tikslingumą.
Savivaldybės tarybos posėdyje klausimą pristačiusi Daina Martišienė atkreipė dėmesį, kad Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje šiuo klausimu diskutuota, kalbėta, kad galbūt reikėtų daryti naujus sąrašus. Pasak pranešėjos, rengiant kriterijus į dalį seniūnaičių pastabų buvo atsižvelgta. „Pirmąkart sąrašai tvirtinami įtraukiant visuomenės atstovus. To anksčiau nebuvo“, – sakė D. Martišienė.
Pernai – miestui,
šiemet – kaimui
Politikė priminė, jog jau seniai priimtas sprendimas, kad KPPP pinigai padalijami po lygiai Plungei ir kaimo seniūnijoms, tačiau esą buvęs ir nerašytas susitarimas, kad ir kapitalo investicijoms skiriamos lėšos būtų dalijamos lygiomis dalimis miestui ir kaimui. „Pernai visa kapitalo investicijų dalis nuėjo į vadinamąjį Plungės keturių gatvių projektą. Tada visi nusprendėme, kad turime susitelkti ir pabaigti tą projektą. Pajuokavome, kad šiais metais kapitalo investicijos eis į kaimą“, – priminė politikė. Tiesa, ji ragino kolegas nesivadovauti šūkiu „Kada, jei ne dabar“ ir patvirtinti sąrašą, prie kurio dar bus galima grįžti vėliau.
Prieš tarybos posėdį buvo gautas miesto seniūnaičių raštas (pasirašė 11 seniūnaičių – aut. past.), kuriame išsakytos tos pačios abejonės, kurias komiteto posėdyje išdėstė D. Saukalas. Taip pat prašyta paviešinti pavardes tų politikų, kurie palaikys, seniūnaičių manymu, netinkamą sprendimą.
Kaip ir seniūnaičių atstovą komiteto posėdyje, taip ir tarybos posėdyje politiką Algirdą Pečiulį domino, kada techninio projekto turėjimas buvo įtrauktas į kriterijų sąrašą. Reikia pasakyti, jog tvirtinant kriterijus buvo kalbama, kad gatvės ir keliai, kuriems jau yra parengti projektai, nepriklausomai nuo surinktų balų, turi pirmumo teisę į kapitalo investicijas. (Beje, gatvių atrankos kriterijai buvo patvirtinti praėjusių metų gegužės mėnesį – aut. past.) Tada, pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Mindaugo Kauno, klausimas, kas bus su gatvėmis, turinčiomis projektus, kilo ne kam kitam, o A. Pečiuliui.
„Nebeturime laiko ginčytis“
„Noriu užduoti paprastą klausimą: kaip sutvarkyti gatvę neturint projekto? Atrodo, protingi vyrai ir moterys, o dabar keliame tokias problemas. Čia yra politikavimas ir ne daugiau, nes tai labai jautri tema. Tikrai gatvės nėra geros būklės. Pasakykite man, kaip panaudoti lėšas neturint projekto?“ – savo poziciją išsakė politikas Rimas Dužinskas.
Bandydamas švelninti beįsisiūbuojančias diskusijas tarybos narys Liudas Skierus siūlė išsiaiškinti, kiek būtų galima užsakyti projektų, o tada jau kalbėti ir apie sąrašo korekcijas ateityje. Administracijos direktorius M. Kaunas politikams atsakė, jog per metus būtų galima parengti gal po du projektus miestui ir kaimui.
„Siūlyčiau nebeatidėlioti ir priimti sprendimą. Tos korektūros buvo atliktos, buvome susitikę su seniūnaičiais mieste. Tikrai lėšų yra mažai, o poreikis didelis. Jei parengsime kitą sąrašą, kiti parašys. Turime ryžtingai apsispręsti. Nebeturime laiko ginčytis“, – nebesivelti į diskusijas ragino ir vicemerė Asta Beierle Eigirdienė.
Kadangi nuomonės išsiskyrė, tarybos nariams teko balsuoti. Už esamą sąrašą (jis buvo paskelbtas kovo 18 dienos „Plungės“ numeryje) pasisakė 16 (tarp jų ir opozicijos atstovas Aidas Kėsas, siūlęs nestabdyti darbų – aut. past.), 6 susilaikė ir 1 buvo prieš.
