Daugiabučių namų atnaujinimo programa Lietuvoje pradėta įgyvendinti 2005 metais. Rietave pirmieji savo daugiabutį 2008-aisiais modernizavo Daržų gatvės 28-ojo namo gyventojai. Vėliau šia galimybe pasinaudojo ir daugiau butų savininkų.
Remontas visada susijęs su išlaidomis ir daugybe rūpesčių. Apie butų savininkų patirtus nepatogumus, rangovų daromas klaidas, įtemptus abiejų pusių santykius daug kalbėta ir rašyta. Tačiau, nepaisant visų sunkumų, daugiabučiai pamažu keičia savo veidą, taip puošdami ir Rietavo miestą. Kaip sakė uždarosios akcinės bendrovės Rietavo komunalinio ūkio direktorius Alvydas Rojus, 2016 metų pabaigoje mieste bus keturiolika atnaujintų namų ir dar viename (Plungės g. 16) renovacijos darbai bus pradėti, bet nebaigti.
Didmiestyje penkiolika modernizuotų gyvenamųjų pastatų būtų tik lašas mikrorajonų jūroje. Rietave, kur centralizuota šildymo paslauga naudojasi vos 33 daugiabučiai, tai jau labai neprastas energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo rodiklis.
Atsinaujinęs Daržų gatvės veidas
Didžiausias Rietavo daugiaaukščių kvartalas yra Daržų gatvėje, ir visi jie renovuoti.
Neatnaujinti tik dviaukščiai – Daržų g. 7, Daržų g. 5 , nors ir šių namų gyventojai buvo pareiškę norą dalyvauti programoje, bet vėliau persigalvojo.
Kaip jau minėjome, pirmasis šioje gatvėje renovuotas 28-uoju numeriu pažymėtas daugiabutis. Vėliau, gal įkvėpti kaimynų pavyzdžio, atnaujinimo darbų imtis nusprendė Daržų gatvės 22-ojo ir 34-ojo namų gyventojai. Jau beveik baigta ir 24-ojo, 26-ojo, 30-ojo daugiabučių renovacija.
Daržų gatvės 34-ojo namo modernizavimo darbus atliko uždaroji akcinė bendrovė „Rainių statyba“. Rietavo komunalinio ūkio direktoriaus nuomone, tai mažiausiai rūpesčių kėlęs rangovas. Viskas pagal planą vyko ir atnaujinant Ramybės gatvės 15-ąjį namą, kur darbavosi statybininkai iš Telšių.
Daugiausia problemų kilo renovuojant pastatą Daržų g. 30. Jų būta ne tik iš rangovų, bet ir butų savininkų pusės. Gyventojams nesutikus su kai kuriais techninio projekto sprendiniais – netenkino parinktos medžiagos, fasado plytelių spalva, – nemažai laiko užtrukta ieškant visiems tinkančių išeičių.
Pagrindinė bėda – rangovų „neįgalumas“
Nemažai sunkumų, anot A. Rojaus, kyla dėl rangovų „neįgalumo“: „Kai kurios įmonės neturi nei finansinių, nei žmogiškųjų išteklių, kad galėtų laiku įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Padėtis dar sudėtingesnė, kai tokios bendrovės laimi ne vieną, o kelis konkursus. Būna, kad, statybininkams dirbant viename objekte, kitame darbuotis nebėra kam. Darbas stringa ir tada, kai rangovas neturi pinigų statybinėms medžiagoms įsigyti, o tiekėjas avansu nebeduoda.“
Plačiai Rietave užsimojo UAB „Pilkasis granitas“ – Daržų g. 24, 26, Parko g. 1, Žemaičių g. 7. Nemenką kąsnį apžiojo ir UAB „Viprakas“ – Daržų g. 30, 32, Žemaitės g. 4. Butų savininkai, kurių namus atnaujina šios bendrovės, turi nemažai pretenzijų statybininkams, bet, A. Rojaus teigimu, rangovai stengiasi ištaisyti trūkumus, geranoriškai su gyventojais išsprendžia iškilusias bėdas. Blogiau, kai darbams koją kiša (Žemaičių g. 7) teisminiai ginčai, vykstantys tarp rangovo „Pilkojo granito“ ir subrangovų.
Gyventi daug maloniau, net jei ir tenka pakentėti
Pamažu išjudėjęs renovacijos procesas jau įsibėgėjo. Nors vykstant statybos darbams butų savininkai patiria daug nepatogumų: vieniems užliejami rūsiai, kitiems gadinami kiemai, tretiems atsiranda dar kitų bėdų, vis daugiau žmonių supranta ir programos naudą. Pagrindinė – mažesnės sąskaitos už centralizuotą šildymą. Pasak A. Rojaus, energinis efektyvumas akivaizdus: šilumos suvartojimas po atnaujinimo 30–50 proc. mažesnis, priklausomai nuo to, kokie darbai daugiabutyje buvo atlikti.
Kitas pliusas – modernesnė pastato išvaizda, o gražiame name ir gyventi daug maloniau, net tuo atveju, kai tenka pakentėti. Štai Žemaitės gatvės 4-ojo namo gyventoja, kurios butas pirmame aukšte, lyjant skardinę palangę apkrauna drabužiais. Ne todėl, kad minkštas lietaus vanduo juos išskalautų – taip moteris bando slopinti garsą, kylantį, kai vanduo iš lietvamzdžio, esančio keturaukščio pastogėje, kriokliu krenta ant jos palangės. Kitiems pyktis imtų, o šio buto savininkė nepraranda vilties, kad statybininkai sutvarkys, ką negerai padarę, ir šypsosi: „Užtat namas koks gražus.“
Optimizmo reikia ir kitiems šio daugiabučio gyventojams – lietvamzdžių sistema taip įrengta, kad vanduo baigia išplauti pamatus. O gal iš tiesų negalima norėti (net už pinigus), kad viskas eitų lyg sviestu patepta. Juk sakoma: per kančias į žvaigždes.
„Vatušiai“ – penkeri metai po atsinaujinimo
Vieni statybininkų broko „perliukai“ iš karto matomi, kiti tik per laiką į paviršių išlenda. Šiemet sukako penkeri metai, kai baigta Vatušių gatvės 22, 22A ir 24 namų renovacija, todėl jų gyventojai jau gali įvertinti konkrečią modernizavimo programos naudą.
Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vatušiai“ pirmininkė Danutė Stončiuvienė kalbėjo: „Renovaciją baigėme 2011 metais. Su šia sukaktimi baigėsi ir garantinis darbų laikotarpis. Didelių nusiskundimų iš gyventojų nesulaukiau, tačiau vienokių ar kitokių bėdų atsiranda. Rangovai praėjusiais metais turėjo pataisyti 22-ojo namo fasadą – krito tinkas, vieno buto savininkai skundžiasi dėl pelijančių balkono sienų, bėdų kyla ir dėl telefonspynių, kurias išreguliuoja žaibas ir elektros tiekimo sutrikimai.“
Vatušių daugiabučių namų butų savininkai prieš renovaciją iš Komunalinio ūkio gaudavo tikrai nemenkas sąskaitas už šildymą. Po modernizavimo projekto įgyvendinimo jos ganėtinai sumažėjo. „Anksčiau už šilumą, šaltą ir karštą vandenį, gyvatuką komunalininkams mokėdavau apie 600 litų, o po namo atnaujinimo net šalčiausią žiemą sąskaita neviršijo 100 eurų. Be to, kiekviename bute sumontuoti reguliatoriai, leidžiantys žmonėms patiems spręsti, daugiau ar mažiau šilumos jų butui reikia“, – sakė D. Stončiuvienė.
Tuo metu, kai buvo atnaujinami Vatušių gatvės daugiabučiai, Rietavo komunalinis ūkis dar nebuvo paskirtas Energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos administratoriumi, todėl prižiūrėti statybininkus ir spręsti visus kitus su atnaujinimu susijusius klausimus teko pačiai bendrijai. (Savarankiškai renovaciją administravo ir Daržų gatvės 22-ojo ir 28-ojo namų gyventojai.)
Didžiausią naštą nešusi D. Stončiuvienė tvirtino, kad su renovacijos pabaiga jos rūpesčiai nesibaigė. Moteris administruoja paskolų bankui mokėjimą. „Yra žmonių, kurie vėluoja sumokėti, bet yra ir tokių, kurie visiškai nemoka. Dabar dar su banku atsiskaitome mokiųjų butų savininkų dėka, kaip bus vėliau – neįsivaizduoju“, – neslėpė bendrijos pirmininkė.
Pelyjančios sienos atsiranda dėl didelio sandarumo apšiltinus pastatą ir neįrengus ventiliacinės sistemos. Kas turi lėšų, gali savarankiškai susimontuoti vedinimo sistemas, vadinamuosius rekuperatorius https://www.rekuperatoriucentras.lt/informacija/rekuperatoriaus-montavimas ir baigsis problemos. Senuose namuose ventiliacija tikrai nėra gera, nes pats pastatas nėra sandarus ir tam iki renovacijos nebuvo poreikio. Ši bėda girdima praktiškai visuose renovuotuose daugiabučiuose.