Tokį pasiūlymą balandžio mėnesio Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu išgirdo politikai. O jį pateikė užsienio kapitalo įmonės SAS „OPI Conseil“, pristatančios prekės ženklą „Senior Group“, padalinio vadovė Daiva Grikšienė. Beje, įmonė užsiima institucine ilgalaike senyvo amžiaus asmenų globa bei kuria šeimos tipo senjorų rezidencijas. Kaip sakė padalinio vadovė, jų atėjimas į Plungę nereiškia konkurencijos, tai – kokybiškų, išskirtinių paslaugų pasiūlymas. Rajono politikai, išklausę informaciją, net neabejojo, jog atsisakyti jo būtų nelogiška.
Tikslas
„Mano tikslas – pristatyti unikalų projektą, kokio Lietuvoje dar nėra buvę, ir pakviesti įsijungti jus į modernių, šiuolaikiškų, prancūziško stiliaus, namų atmosferos senelių namų kūrimo Lietuvoje pirmąją bangą“, – į politikus kreipėsi D. Grikšienė.
Anot jos, bendrovės tikslai – dideli – iki 2026 metų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pastatyti 25–30 senelių namų kvartalų. Tiesa, Latvijoje 7 tokie kvartalai jau pastatyti ir veikia. „Projektas
unikalus tuo, kad veikia labai mažos bendruomenės, kuriose seneliai gyvena šeimyninėje atmosferoje, kur gyvenimo asistentės gyvena kartu su jais po 3–5 dienas, kad sudarytų jaunesnės giminaitės, kuri globoja vyresnio amžiaus savo artimus žmones, įvaizdį“, – pasakojo bendrovės atstovė.
Kvartalą sudaro 2–4 blokuoti pastatai, kurie niekuo nesiskiria nuo privačių namų, todėl kvartalams pasirenkamos vietos, esančios arčiau žmonių, kad seneliai jaustųsi gyvenantys tarsi savo aplinkoje. Viename bloke gyvena 6–8 senjorai ir gyvenimo asistentė. Kvartale gali būti iki 8 tokių blokuotų pastatų, gyventojų – nuo 15 iki 70. Lietuvoje planuojami 3 klasteriai, kiekviename – po 3 kvartalus.
Dar vienas dalykas, kurio Lietuvoje nėra buvę – pasitelkiamos inovatyvios technologijos, visi procesai – ir globotinių sveikatos priežiūra, ir namų administravimas – valdomi padedant mobiliajai aplikacijai.
Pasak pranešėjos, sukaupta informacija leidžia spręsti, jog tokios paslaugos Lietuvoje reikalingos, tą rodo ir Latvijos pavyzdys – ten visos senelių namų lovos užimtos.
Prisidėjimo nereikia
„Visos investicijos – privačios, jokio prisidėjimo iš Savivaldybės neprašome. Norime tik kartu kurti socialinę gerovę rajono žmonėms, pasiūlydami platesnę socialinių paslaugų paletę, galbūt šiek tiek aukštesnės kokybės“, – kalbėjo D. Grikšienė.
Apsigyventi tokiuose namuose kainuotų nuo 900 iki 1 500 eurų per mėnesį, priklausomai nuo to, ar senjoras pageidaus gyventi vienas, kokias papildomas paslaugas nori gauti. Na, o finansavimo struktūra, pasak pranešėjos, tokia pat kaip ir visose globos įstaigose: dalis senelių pensijos, dalis Savivaldybės kompensacijos ir, jei reikia, šeimos priemokos.
Beje, į tarybos nario Marijaus Kakčio klausimą, ar už priežiūrą senjoras galėtų atsiskaityti perleisdamas turimą nekilnojamąjį turtą, viešnia patikino, jog bendrovė tokia praktika neužsiima.
„Pirmiausiai startuosime tose savivaldybėse, su kuriomis turėsime pasirašę ketinimų protokolus“, – kalbėjo viešnia. Pasak jos, kitas žingsnis – ieškoti sklypų kvartalo statybai. Idealiausias variantas – nuo 70 iki 100 arų, bet gali būti ir mažesnis, tada būtų statomi du nameliai. „Savivaldybė geriausiai žino, kokioje vietoje ji norėtų tokio kvartalo, kur būtų geriausiai tokias paslaugas teikti. Ateiname ne konkuruoti, ne mokyti, o dirbti kartu“, – pabrėžė D. Grikšienė.
Beje, viešnia atkreipė dėmesį, kad 95 proc. šiuo metu Lietuvoje veikiančių senelių globos namų buvo pastatyti iki 1991-ųjų, tad jiems reikalingas technologinis atsinaujinimas, be to, keičiasi ir visuomenės požiūris į tokią paslaugą.
Namai – ir turintiems rimtų sveikatos bėdų
Vicemerė Asta Beierle Eigirdienė domėjosi, kokios būklės, amžiaus žmonės gali apsigyventi tokiuose namuose. Pasak D. Grikšienės, pastebėta, kad į jų senelių namus ateina nuo 78 iki 81 metų ir vyresni. Moteris patikino, jog jų pastatytuose kvartaluose dalyje namelių gyvena ir demencija, ir psichinėmis ligomis sergantys, ir negalią turintys žmonės.
Pasiteiravus, kokios konkrečiai pagalbos tikimasi iš Savivaldybės, pranešėja akcentavo, jog iš Savivaldybės prašoma pagalbos ieškant sklypų, rekomendacijos, kur tokie kvartalai galėtų atsirasti, taip pat, kad Socialinės paramos skyrius įtrauktų juos į paslaugų teikėjų sąrašą. Dar, žinoma, pagalbos prireiks diskusijose su visuomene. Bendrovės atstovė pastebėjo, jog sklypus norima įsigyti kuo greičiau, o tai galima padaryti perkant iš privačių asmenų, tačiau neatmetama ir galimybė dalyvauti Savivaldybės parduodamų žemės sklypų aukcionuose. Aktualiausia, kad sklypuose būtų reikalinga infrastruktūra.
Tarybos narį Adomą Zamulskį domino globos namuose dirbančio personalo klausimas. D. Grikšienė pažadėjo, jog darbuotojų, kurie bus apmokomi, bus ieškoma iš vietinių, iš vietinių bus perkamos ir maitinimo paslaugos.
Kadangi kilo klausimas, iš kokių šaltinių finansuojamas projektas, D. Grikšienė sakė, jog Prancūzijos bendrovė turi akcininkus iš septynių skirtingų Europos Sąjungos šalių, kurie ir investuoja į projektą. Taip pat pasinaudojama ir bankų paskolomis.
„Tai, ką jūs pasakojate, yra mūsų sena svajonė ir šių paslaugų tikrai trūksta. Senėjant visuomenei, patys sukome galvas, kaip tą reikėtų įgyvendinti. Tai tokios naujos kregždės – sveikintina“, – kalbėjo Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininkas Raimondas Doviltis.
Beje, bandomasis prancūzų projektas birželį startuos Panevėžyje.
Na, o vietos politikai idėjai ir ketinimų protokolo pasirašymui pritarė be diskusijų.
Beje, penktadienį meras Audrius Klišonis ir D. Grikšienė susitarimą pasirašė.
