Lapkričio 22 d. Rietavo savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavo kviestiniai svečiai – UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ atstovai – bendrovės direktorius Darius Korsakas bei „Arvi“ tarptautinių ryšių ir komunikacijos grupės direktorius, LR Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Kumža.
Jie Savivaldybėje svečiavosi neatsitiktinai – tarybos nariai kvietė pasiaiškinti dėl Rietave sklindančios smarvės iš UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“.
Rietaviškiams kantrybė trūko po pastarųjų dienų įvykio, kuomet ant kelio iškrito į šią bendrovę vežamos lašišų atliekos. Apie tai rašė ir „Plungė“ lapkričio 15 dieną.
Kalta nepritaikyta įranga?
Anot D. Korsako, ekonominės krizės metu krito surenkamų gyvūninės kilmės atliekų kiekiai, o įranga pritaikyta nuolatinei veiklai, kitaip tariant – vienodiems apkrovimams. Sumažėjus utilizuojamos produkcijos kiekiams, ji veikia netolygiai – sustojimo ir paleidimo intervalai įtakoja epizodinį kvapų sklidimą. Direktorius aiškino, kad pastaruoju laikotarpiu labai pakito utilizuojamos žaliavos sudėtis. Rietavą pasiekia pati menkavertiškiausia žaliava – sugedusių produktų skysčiai, kraujas. D. Korsakas prasitarė, kad turima įranga nepritaikyta pakitusiai žaliavos sudėčiai utilizuoti, tad jis esą kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, Vyriausybę dėl paramos įmonei.
Jo nuomone, smarvei suvaldyti prireiktų apie 12 mln. litų. Papildomos investicijos leistų sumontuoti įrangą, apdorojančią didelius skysčių kiekius. Pasak direktoriaus, reikėtų bendrovėje įrengti papildomų linijų. Jau paruošta paraiška finansavimui gauti, o jį gavus, iki 2015 m. birželio mėnesio esama situacija pagerėtų. Anot D. Korsako, nuo 2007 m. valstybės parama bendrovei sumažėjo apie 2 kartus, šiuo metu įmonė turi 2 mln. Lt nuostolių.
Valstybines problemas – rietaviškių sąskaita?
Rietavo tarybos nariai svečiams priminė, kad kvapų tarša taip pat yra reglamentuojama teisės aktais. Jie tikino girdėję, jog bendrovės darbuotojams už sutaupytas dujas yra mokami priedai prie algų. Tarybos nariai teiravosi, ar nėra taip, kad atliekų deginimo ciklo pabaigoje sąmoningai palaikoma žemesnė negu reikia temperatūra ir dėl šios priežasties nebesudega dvokiantys garai.
D. Korsakas prisipažino, kad buvo bandymų eksperimentuoti, siekiant optimizuoti procesą, ieškoma būdų, ką atlikti kitaip, mažesnėmis sąnaudomis. Jis patikino, kad dabar įranga apkrauta visu pajėgumu (taupymo nebėra), bet papildomi kvapai atsiradę dėl skystesnės konsistencijos žaliavos.
Rietavo meras Antanas Černeckis domėjosi, kas verčia apsiimti utilizuoti tokius produktus, kuriems nėra pritaikyta turima įranga, kodėl pasirašomos sutartys? Direktorius paaiškino, esą Lietuvoje kitų alternatyvų kol kas nėra, bendrovė sprendžia valstybines problemas. Meras papriekaištavo bendrovės vadovui, kad spręsdamas Lietuvos problemas, neatsižvelgia į rietaviškių poreikius.
Prireikdavo skambinti vos ne kasdien
Tarybos narys Povilas Batavičius nuolat Rietavą smardinančios bendrovės atstovams priminė, kad kvapų neapsikentę tarybos nariai, dar gegužės mėn. lankėsi šioje bendrovėje. Buvo sutarta sudaryti komisiją, kuri fiksuotų kvapus – vos užuodus mieste dvoką, informuojamas bendrovės atstovas, kuris atvyksta į vietą ir pats įvertina situaciją. P. Batavičius tikino vykdęs savo įsipareigojimus ir, vos užuodęs kvapus, skambindavęs į UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Anot jo, prireikdavo skambinti kone kasdien, tad gyventojų nusiskundimus fiksuoti įpareigotas asmuo pradėjo nebeatsiliepti į skambučius.
Tarybos narys Jonas Šiurys klausė, ar kvapų nebūtų, jei gamybos proceso metu būtų palaikoma reikiama – aukštesnė – temperatūra ? D. Korsakas pakartojo, kad smarvė sklindanti ne dėl temperatūros, o dėl to, kad žaliavoje yra per didelis kiekis skysčių, todėl turima įranga nepajėgia jų išgarinti.
Ant ekologinės katastrofos slenksčio?
Svečių atsakymai papiktino ir tarybos narį Albiną Maslauską. Jo neįtikino paaiškinimas, kad problemas įtakoja pinigų stygius. Pasak tarybos nario, mieste net dvoko epizodų negali būti. Vietos gyventojai stebi situaciją, jie mato, kad į bendrovę važiuoja perkrautos, nesandariai uždarytos mašinos, ypač savaitgaliais, tamsiuoju paros metu. Anot A. Maslausko, bendrovės personalas naudojasi valstybės palaikymu, ignoruoja į Savivaldybės raštus. Gyventojai aktyviai fiksuoja viską, yra sukaupta netvarkingą veiklą įrodančių nuotraukų. Žmonės informuoja, jog atliekos vežamos atviromis mašinomis netgi iš Latvijos.
UAB „Rietavo komunalinis ūkis“ direktorius Alvydas Rojus minėjo, kad situacija tarp abiejų bendrovių įtempta. Į Rietave veikiančią buitinių nuotekų valymo sistemą patenka gamybinės nuotekos iš UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, o to neturėtų būti. Buitinėms nuotekoms pritaikyta valymo sistema gali nebeatlaikyti į valymo įrenginius patenkančių riebalų, nevalytų gyvūninės kilmės skysčio kiekių, todėl reali grėsmė Jūros upės užteršimui. Į nuotekų sistemą leidžiami riebalų kiekiai žudo valančias bakterijas. Išvalius nuotekas, gaunami didžiuliai dumblo kiekiai, užkraunami rezervuarai. Dumblas nuotekų valymo teritorijoje kaupiasi, vasarą rūgsta, o tai taip pat sustiprina nemalonius kvapus. Įmonė privalėtų išskaidyti riebalus, prieš išpilant juos į nuotekų sistemą.
Vadovai keičiasi, o smarvė lieka
Tarybos narys Arturas Kungys irgi piktinosi esama situacija. Anot jo, apie problemą tik kalbama. Įmonės vadovai keičiasi, o smarvė pasilieka. „Nejaugi tokia turtinga bendrovė savo jėgomis negalėtų bent išasfaltuoti 4 km žvyrkelio?“ – svarstė jis.
Tarybos nariai akcentavo, kad dėl UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ veiklos nukenčia ne tik UAB „Rietavo komunalinis ūkis“, bet ir turizmo industrija – kavinės, kaimo turizmo sodybos, kurios taip pat sukuria pridėtinę vertę.
„Arvi“ tarptautinių ryšių ir komunikacijos grupės direktorius Algirdas Kumža bandė įtikinti tarybos narius, kad bendrovė laikosi aukščiausių veiklos standartų, atitinkančius ES reikalavimus.
Anot vicemero Jono Eugenijaus Bačinsko, į savivaldybę neretai atvyksta ir užsienio delegacijos iš ES, tačiau jų nariai, užuodę „aromatus“, gražių žodžių apie įmonę nesako.
UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ atstovai tikino, kad apie problemas yra diskutuojama, jos neslepiamos, einamieji klausimai sprendžiami, o be didesnių investicijų – 12 mln. Lt – suvaldyti procesus sunku. Jie sakė, kad esama situacija per vieną dieną nebus išspręsta, tam reikia papildomų lėšų.
