Kas galėjo patikėti, kad televizijos projekte „Pragaro virtuvė“ galėtų nugalėti mergina, kilusi iš Rietavo krašto, Labardžių?.. Nugalėtoja Vaida Jonkuvienė jau baigia pamiršti nuovargį, tačiau sako, laiko turinti vis mažiau. Tenka prižiūrėti dukrelę, dirbti ir mokytis virtuvės meno Vilniuje, prestižiniame viešbutyje „Kempinski Hotel Cathedral Square“ bei kurti bendrus projektus kartu su žymiu airių kilmės šefu Ciaran John Gantly. Šio šefo svečių sąraše – pasaulio įžymybės, muzikos žvaigždės bei politikai: Bilas Klintonas, Michailas Gorbačiovas, Helmutas Kohlis, Tina Turner, Michaelas Jacksonas, Stingas ir kiti.
„Pragaro virtuvės“ vedėjas šefas Liutauras Čeprackas su televizijos šou dalyviais dalinosi savo patirtimi, sukaupta prestižinėje kulinarijos meno mokykloje „Le Cordon Blue“. Vieni jį vadina kulinarijos virtuozu, kiti – paniekinančiai su žmonėmis besielgiančiu išsišokėliu. Tad laikas, praleistas televizijoje, Vaidai Jonkuvienei tikrai paliko neišdildomą įspūdį visam gyvenimui.
– Ar nugalėti Jums padėjo žemaitiškas užsispyrimas?
– Esu tikra žemaitė. Gimiau ir užaugau Labardžiuose, gražioje didelėje šeimoje. Esu vyriausia, turiu dvi seses ir broliuką. Mokiausi Labardžių pradinėje mokykloje, paskui važinėjau į tuometinę Rietavo Lauryno Ivinskio vidurinę mokyklą. Menu savo auklėtoją Ziną Rojienę, kuriai siunčiu nuoširdžiausius linkėjimus. Labardžiuose gyvenau iki pilnametystes, kol jaunatviškas smalsumas nubloškė mane į Klaipėdą.
– Kas paskatino domėtis maisto ruošimu? Gal perėmėte šeimos tradicijas?
– Mama visą laiką gamino skanų, įvairų maistą. Lepino mus, nors į virtuvę nevisada įleisdavo. Šeimoje ir išmokau pagrindų, nors močiutės kepamų miltinių blynų iki šiol nepavyksta pakartoti. Na, o mama gali pavaišinti išalkusią dukrą kepamu nuostabiu kugeliu.
– Kaip nusprendėte dalyvauti projekte „Pragaro virtuvė“?
– Sudomino reklama, peržiūrėjusi keletą vaizdo klipų, nusprendžiau užpildyti anketą. Tai padariau kone paskutinę dieną.
– Ar sunkios atrankos procedūros? Kaip jos vyko?
– Teko vykti į Vilnių, dalyvauti pokalbiuose su komisija.
– Ką reiškia gyventi ir dirbti filmuojamai?
– Be abejonės, vienareikšmiškai drįstu pasakyti, kad tvyrojo didžiulė įtampa, bet palaipsniui tiesiog į tai nebekreipi dėmesio. Stengiausi prasmingai išnaudoti kiekvieną skirtą minutę. Atėjau su visais, o išėjau vėliausiai – nugalėtoja.
– Ar iš tiesų laidos vedėjas, šefas Liutauras Čeprackas, pasižymėjo nenuspėjamu būdu – ar tai tik vaidyba?
– Šefas Liutauras buvo griežtas (toks projekto siužetas). O iš tiesų retai rasi tokį mielą restorano šefą. Kiekviena diena projekte buvo naujiena, iššūkis ištvermei. Kai jis slystelėjo ant grindų –
ne juokais išsigandome. Tačiau dalis kaltės mūsų – tų grindų mes patys neprižiūrėjome, palikome slidžias.
Teko bendrauti ir susitikti su juo ir po projekto. Manau – jis per daug užsiėmęs žmogus, kad galėtų bendrauti su visais projekto dalyviais. Be abejonės, sunkiausi momentai – kelios dienos iki projekto pabaigos, sunku buvo valdyti emocijas. Finalo rytą net kilo mintis viską mesti, bet sukandau dantis ir atlaikiau paskutinį mūšį.
– Kas, Jūsų manymu, buvo labiausiai nepriimtina?
– Tokio projekto dalyviui nepriimtinų dalykų negali būti, tu tiesiog išbandai save. Pralaimėjus pirmosiose rungtyse, teko plauti gaisrininkų mašiną. Aš niekad net vyro prašoma neplaunu nuosavo automobilio. Patirties įgijau įvairios, visapusiškos. Kokia ji bebūtų – praverčia gyvenime… Tiesiog tai nepamirštama. Manau, didžiausia nauda – įspūdžiai ir potyriai.
– Gal galėtumėte pareklamuoti patiekalą, kuriuo didžiuojatės?
– Labiausiai patinka kiaulienos išpjova, įdaryta mėlyno pelėsio sūriu su mėlynųjų svogūnų džemu. Tai buvo pirmosios laidos patiekalas, su kuriuo prisistačiau šefui Liutaurui „Pragaro virtuvėje“.
– Kaip jautėtės, sužinojusi apie savo pergalę?
– Jausmas geras – euforija. Didžiausias džiaugsmas jau atslūgo, bet prisiminimai liks visam gyvenimui. Tai – jau prabėgusi rimta pramoga. Dabar laukia kiti iššūkiai ir tikslai. Turiu labai mažai laiko sau ir šeimai, nes darbas Klaipėdoje, mokslai Vilniuje ir papildoma veikla praryja mano laiką.
Džiugu, kad šeima palaiko, priekaištų nėra. Stengiuosi kartais juos palepinti dėmesiu, bet ne maistu – tai man tik darbas. Namie mes tiesiog jo nusiperkame prekybos centre ir praleidžiame laiką paprastai ir linksmai.
– Ką rekomenduotumėte pagaminti savo mylimiesiems artėjančios Valentino dienos proga?
– Meilės dieną svarbiausia neapsikrauti puodais. Jei jau gaminsite namie, darykite kažką lengvo, paprasto, subtilaus ir mielo. Tai gali būti rankų darbo saldainiai. Juos lengvai pagamintų ir vyrai – tereikia šiek tiek fantazijos. Išbrinkintus džiovintus abrikosus galima įdaryti migdolais, apglaistyti juodu šokoladu – juos panardinanti į šokolado vonelę. Išgriebus palikti sustingti ir paskui skanauti. Puošybai tiktų kokoso drožlės.
Maisto gamyba su meile turi būti gero jausmo protrūkis, o ne visos dienos darbas, viliantis, gal Jis ar Ji kada nors tai įvertins.
