Birželio 1-rugpjūčio 24 d. visus klasikinės muzikos mylėtojus džiugina tradicinis, jau XIX -asis Pažaislio muzikos festivalis. Vienas festivalio renginių – „Lietuviškos kamerinės muzikos vakaras“ – liepos 27 d. vyko Rietavo kultūros centre. Čia lankėsi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Muzikos akademijos kamerinis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir dirigento Roberto Bliškevičiaus, bei 2008 m. LRT muzikinio projekto „Triumfo arka“ nugalėtojas, „Auksinio balso“ titulą pelnęs solistas Liudas Mikalauskas.
Pažaislio muzikos festivalis suformavo gilias tradicijas, tapo žinomas net atokiausiuose šalies kampeliuose. Tris mėnesius trunkantys koncertai džiugina nepaprasta muzikos įvairove ir renginių gausa, kviečia visus, pasiilgusius gyvo muzikos skambesio, nepakartojamų įspūdžių ir naujų potyrių.
Į renginius plūstančios klausytojų minios liudija apie festivalio kokybę, originalumą bei patrauklumą.
Džiugu, kad profesionalūs muzikantai neaplenkia ir mažų miestų, leidžia pasiklausyti orkestro atliekamų kūrinių, supažindina su iškiliais kompozitoriais.
Rietaviškius su lietuviška kamerine muzika supažindino VDU Muzikos akademijos kamerinio orkestro dirigentas ir meno vadovas R. Bliškevičius – žinomas kaip lietuvišką šiuolaikinę muziką propaguojančio kolektyvo vadovas. Jo vadovaujamas orkestras didžiulio pripažinimo susilaukė ne tik Lietuvoje, koncertavo Latvijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Turkijoje. Maestro – 2008-2009 m. Lietuvos radijo autorinių laidų ciklo „Susitikimai studijoje“ vedėjas, straipsnių apie senosios muzikos interpretaciją autorius.
Lietuviškos muzikos kameriniame vakare prisiminti lietuvių muzikos, dailės, poezijos grandai: kompozitoriai Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Algimantas Raudonikis, Giedrius Kuprevičius, Vytautas Barkauskas, Vidmantas Bartulis, Valentinas Bagdonas, Juozas Tallat-Kelpša bei tautos dainiumi vadinamas poetas Maironis.
Koncerte skambėjo M. K. Čiurlionio romantinis kūrinys su impresionizmo užuomazgomis – styginių kvartetas „C-moll“. Tai, anot dirigento, turėjęs būti 4 dalių kūrinys, kurio partitūra, deja, sudegė (išliko tik 2 jo dalys), o pirmąją atkūrė jį atlikę muzikantai. Tai buvęs kompozitoriaus M. K. Čiurlionio baigiamasis darbas, mokantis Leipcigo konservatorijoje.
Lietuvos muzikų sąjungos narys, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, vienas žymiausių lietuvių jaunosios kartos bosų, publikos meilę pelnęs dėl išskirtinio balso tembro ir artistiškumo, daugelio konkursų Lietuvoje ir už jos ribų Grand Prix laimėtojas, paruošęs per 15 vaidmenų skirtingose spektakliuose, auksinio balso savininkas L. Mikalauskas atliko Lietuvos kompozitorių (A. Raudonikio, G. Kuprevičiaus, V. Bartulio, V. Bagdono, J. Tallat-Kelpšos) dainas, didžiausią dėmesį skyrė poeto Maironio kūrybai.
Solistas atviravo, kad, ruošiantis prieš dvejus metus minėtai poeto jubiliejinei sukakčiai, ieškojęs jo tekstais parašytų dainų solistams, deja, neradęs, mat Maironis – tautos dainius, o kompozitoriai muziką pagal jo tekstus kūrė chorams. Solistui teko kreiptis į kompozitorių G. Kuprevičių, kuris operatyviai „pabendravo su mūza“ ir atsiuntė jam tris dainas – „Nebeužtvenksi“, „Ir kas do naktis“ bei „Pavasaris“. Jas L. Mikalauskas ir atliko Rietave.
Atlikėją rietaviškiai išlydėjo ne tik padėkoję už nuostabų koncertą, bet ir kartu su auksinio balso savininku sudainavę lietuvių liaudies dainą „Šią naktelę per naktelę“. Žmonės džiaugėsi, kad karštą vasaros dieną jų sielas praskaidrino nuostabios muzikos garsai, leidžiantys atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių, buities darbų.
