Atvykus į susitikimą su rietaviškiu Dainiumi Kučinsku, mus pasitiko paprastas, linksmas ir draugiškas jaunuolis, kuris, aprodęs šiųmetinių abiturientų mokyklai dovanotą suolelį, pasiūlė prisėsti bei pasikalbėti. Pasidomėjome, kaip gyvena rietaviškis, daugiausiai šimtukų šiemet Plungės ir Rietavo savivaldybėse surinkęs abiturientas? Kokie jo ateities lūkesčiai? Ir vis dėlto, kaip pasiruošti egzaminams, kad įvertinimas būtų šimtas balų? Šias ir kitas paslaptis bandėme išgauti iš paties Dainiaus Kučinsko lūpų.
Abiturientas Dainius Kučinskas Rietavo Lauryno Ivinskio gimnaziją šiemet baigė net trimis šimtukais. Jis juos gavo iš matematikos, fizikos ir anglų kalbos. O kiti rezultatai taip pat stebina – iš lietuvių kalbos jis gavo 90 balų, o iš informacinių technologijų – 98 balus.
– Ar visada mokykloje buvai geriausias mokinys?
– Mokykloje, kiek save pamenu, buvau geras mokinys. Tačiau negaliu pasakyti, ar nuo pat mažumės buvau pirmūnas. Žinau, kad vyresnėse klasėse buvau vienas iš geresnių mokinių.
– Kokie dalykai mokykloje tau geriausiai sekėsi?
– Kai 11 klasėje reikėjo pasirinkti dalykus, kuriuos vėliau mokysiuosi, supratau, kad labiausiai man sekasi fizika bei kiti tikslieji ir gamtos mokslai.
– Ar buvo tokių pamokų, kurios sekėsi sunkiau?
– Kiek sunkiau sekėsi lietuvių kalba, nesu kalbininkas, tačiau egzaminus išlaikiau gana gerai. Iš valstybinio lietuvių kalbos brandos egzamino gavau 90 balų. Deja, iš visų mano laikytų egzaminų šį brandos egzaminą išlaikiau truputį prasčiau.
– Išduok būsimiems abiturientams paslaptį, kokiais būdais mokeisi ir kaip pavyko gauti net tris šimtukus?
– Anokia čia paslaptis, reikia mokytis dėl savęs, ne dėl tėvų, mokytojų ar pažymių, o tik dėl to, kad įgytum žinių. Kadangi aš domiuosi fizika, kartais paskaitydavau vadovėlius arba ieškodavau informacijos, susijusios su šia sritimi, internete. Tačiau jei ko nesuprasdavau, būtinai pasimokydavau truputį daugiau, atlikdavau paskirtas užduotis, kurias užduodavo mokytojai ir to dažniausiai pakakdavo.
– Iškart po išleistuvių iškeliavai į stovyklą, ar ir mokykloje buvai toks aktyvus?
– Neseniai grįžau iš skautų stovyklos, kuri vyko Klaipėdos krašte. Ėjome į žygį. Deja, stovykla truko tik keletą dienų, nes nuolat pliaupė lietus ir mažesnieji skautai nebeatlaikė tokių oro sąlygų. Stovykla pasibaigė anksčiau nei tikėtasi.
Greitu laiku planuojame vykti į rietaviškių ir telšiškių skautų stovyklą, kuri vyks mūsų krašte. Tad ir mano aktyvumas pasireiškia daugiausia šioje sferoje, dar mėgstu muziką.
– Kokius būrelius lankei iki šiol?
– Esu lankęs gamtosaugininkų ir jaunųjų geografų būrelius, dar anksčiau – chorą. Iki šiol lankau skautų būrelį, taip pat baigiau muzikos mokyklą – pianino klasę. Kažkada mama pamokė kelis akordus, tad pramokau groti gitara.
Netikėtai gimė ir grupė „Universalūs flatronai“, kurios pavadinimas –
neiššifruojamas. Joje buvome penki nariai, iš jų – trys ką tik mokslus baigę abiturientai. Aš iš pradžių šioje grupėje grojau pianinu, o kiek vėliau jau ir dainavau. Nors mes niekur ir nesiskelbėme, kad turime šią grupę, bet, kažkam sužinojus, būdavome kviečiami čia į vieną, čia į kitą renginį. Net ir Plungės miesto šventėje teko koncertuoti.
– Ar sunku būdavo suderinti mokslus ir popamokinę veiklą?
– Į skautų būrelį eidavau tik kartą per savaitę. Paskutiniais metais lankiau tik šį būrelį. Apskritai daugiausiai renginių ir stovyklų vyksta vasarą, tada ir laisvo laiko yra daugiau.
– Rietavas nėra pats didžiausias miestas, tad ar tikrai jaunimui čia veiklos netrūksta?
– Turiu pasakyti, kad dabar jaunimui Rietave tikrai veiklos netrūksta. Mūsų mieste prieš metus duris atvėrė jaunimo centras, kurio vadovė yra labai veikli, čia nuolat vyksta įvairūs renginiai. Net ir dabar vykdomas projektas, kurio metu Rietave svečiuojasi jaunimas iš Vokietijos, Italijos. Daugelis jaunuolių lanko ir meno mokyklą, veikia dramos būrelis ir kita jaunimui skirta veikla. Juk yra sakoma, kad, labai norint, galima veiklos atrasti.
– Kokie tavo planai rudeniui? Ar studijuosi Lietuvoje, ar užsienyje?
– Norėčiau įstoti į Vilniaus universitetą. Pasirinkdamas specialybes, pirmu numeriu įrašiau taikomąją fiziką Vilniaus universitete. Tikiuosi, kad ten ir įstosiu. Neslėpsiu, galvojau ir apie studijas užsienyje, tačiau, norint ten studijuoti, dokumentus reikėjo pateikti jau prieš naujuosius metus.
– Koks tavo svajonių darbas?
– Norėčiau savo ateitį sieti su moksline veikla, galbūt net fizikos srityje. Taip pat galvojau ir apie darbą kokioje nors įmonėje, kur galėčiau dirbti technologijų srityje. Svarstymų ir norų dabar netrūksta, o kaip bus, parodys ateitis.
– Kaip save įsivaizduoji po penkerių metų?
– Po penkerių metų vis dar planuoju mokytis. Kalbėjau ne su vienu studijavusiu taikomąją fiziką ir jie patarė eiti iki galo, tai yra: baigti ne tik bakalauro, bet ir magistro, o vėliau jau ir doktorantūros studijas.
– Dėkoju už pokalbį!
