Birželio 8 dieną vykusiame Rietavo savivaldybės tarybos posėdyje įstaigų vadovams, pristačiusiems savo atstovaujamų įstaigų 2022 metų veiklos ataskaitas, teko atsakyti į daugybę klausimų. Vietos politikai pastabų ataskaitoms neturėjo, atvirkščiai – žėrė pagyras ir kultūros, ir bibliotekos, ir muziejaus kolektyvams. Optimizmu tryško ir Rietavo atviro jaunimo centro bei Rietavo savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovų pasisakymai.
Kai kurias paslaugas pigiau samdyti…
Rietavo savivaldybės kultūros centro direktorė Birutė Gedminaitė pasidžiaugė darbuotojų kolektyvu, dėkojo už bendradarbiavimą seniūnijoms, kitiems partneriams, kvietė visus būti aktyvesniais dalyvaujant renginiuose, meno kolektyvų veiklose.
Pristatydama 2022 m. veiklos ataskaitą, nuveiktų darbų – organizuotų renginių, koncertinių išvykų, susitikimų, konferencijų – nevardijo, tik paminėjo, kad Rietavo savivaldybės kultūros centras ir filialai surengė 242 renginius, iš jų – 69 koncertines išvykas Lietuvoje ir užsienyje. Džiaugėsi stiprėjančia materialine baze tiek pačiame centre, tiek filialuose.
Kultūros įstaiga susiduria su nemažomis problemomis dėl patalpų, reikalingų repeticijoms, edukacijoms, dekoracijų sandėliavimui, trūkumo. Tarybos narys Paulius Šniauka domėjosi ar nesvarstoma galimybė tam tikslui naudoti buvusios Žemaitijos kolegijos salės. „Galimybė yra, bet atsiranda papildomų išlaidų dėl valymo, dekoracijų transportavimo, patalpų sutvarkymo, kad jos būtų patrauklios, – klausimas nėra iki galo išdiskutuotas“, – paaiškino B.Gedminaitė.
Darbuotojų filialuose trūkumas – dar viena aktuali problema. Anot direktorės, kultūros specialistų stygius jaučiamas visoje šalyje, ne tik Rietavo savivaldybėje. Šiuo metu ieškoma darbuotojo Medingėnų filialui.
„Renginių, vykstančių seniūnijose, įgarsinimas labai brangus. Centras turi savo įgarsinimo įrangą, darbuotoją. Ar jis padeda per kaimuose organizuojamas šventes?,“– mėgino išsiaiškinti situaciją, dėl kurios dažnai guodžiasi švenčių bendruomenėse organizatoriai, Alfredas Mockus.
Kaip paaiškėjo iš B.Gedminaitės atsakymo, filialai privalo „suktis“ savo jėgomis, nes įgarsinimo darbuotojui, dirbančiam centre, pareigų filialuose nėra priskirta. Kultūros centro vadovė paaiškino, kad ir pats centras didžiosioms šventėms mieste perka įgarsinimo paslaugą, nes įstaigos turima įranga nepritaikyta lauko sąlygoms – lietui, sniegui. Diskusijų metu išsiaiškinta, kad paslaugą yra ekonomiškiau pirkti, nei patiems įsigyti įrangą, samdyti specialistą, gebantį su ja dirbti ir t. t. Tokios pat nuomonės prieita ir aptariant transporto situaciją – meno kolektyvų išvykoms pigiau nuomotis transportą, nei įsigyti savo autobusą.
Pasidžiaugę kultūros baruose nuveiktais darbais, tarybos nariai pritarė ataskaitai.
Biblioteka – ne vien knygos
Entuziastingai apie Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešosios bibliotekos nuveiktus darbus – organizuotus susitikimus su rašytojais, aktoriais ir kitais įdomiais žmonėmis, edukacijas ir kitas veiklas – pasakojo direktorė Erika Pranckevičienė. Akcentavusi tai, kad biblioteka šiais laikais nebėra vien knygos, kvietė visus naujai atrasti biblioteką ir aktyviai dalyvauti įstaigos organizuojamuose renginiuose.
E. Pranckevičienė pasidžiaugė bendradarbiavimu su kitų rajonų ir miestų bibliotekomis, priminė, kad skaitytojui norimą knygą galima parsiųsti net iš kitų miestų, kad knygas iš Rietavo skolinasi skaitytojai iš Plungės, Šilalės, Vilniaus ir kt.
Direktorė atskleidė sumanymą įkurti skaitytojų klubą. Atsakė į visus tarybos narių pateiktus klausimus, užsiminė apie pagrindines problemas: žmogiškųjų išteklių ir patalpų trūkumą, transporto neturėjimą. Taip pat prisiėmė jos optimizmui skirtų pagirų „dozę“.
Ateityje parkas taps gyvesnis
Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas, kalbėdamas apie praėjusius metus, pabrėžė sustiprėjusio bendradarbiavimo su mokyklomis svarbą. Džiaugėsi, kad parodos, kurias muziejus atveža į Rietavą, pasiekia ir Lauryno Ivinskio, ir Tverų gimnazijų moksleivius.
Direktorius kalbėjo apie istorinės atminties formavimą, Rietavo vardo reprezentavimą: „Smagu matyti kaip į miestelį atvykę žmonės susidomi Rietavu, išgirsta kai kam labai netikėtą ar mažai žinomą jo istoriją. Esame unikalūs M. K. Čiurlionio nacionaliniu kultūros keliu ir dar daug turime dirbti vystant kunigaikščių Oginskių kultūros kelią“.
Pasidžiaugta, kad vis daugiau žmonių atranda parką. Tikimasi, kad be jau įrengto diskgolfo parko čia atsiras ir daugiau poilsio erdvių.
V. Rutkauskas dėkojo visiems, kas įsijungia į parko gražinimą. Džiaugėsi, kad nebelaužomi medeliai, negadinami suoliukai, kad randasi vis daugiau iniciatyvų, sutelkiančių bendruomenę.
Liberalas P. Šniauka klausė, ar neketinama įveiklinti vandens bokšto – atverti aikštelę lankytojams. „Naudojame ją apžvalgoms, bet tik nedidelėms lankytojų grupėms. Yra sunku patekti į viršutinį aukštą. Išduosiu paslaptį, kad Mindauginėms ant bokšto turėtų iškilti vėliava – Rietavo 770 metų jubiliejaus akcentas. Miestas yra lygumoje, tad aukštuminiai apžvalgos taškai prašyte prašosi įveiklinimo. Ir mes žingsnis po žingsnio link to turime artėti“, – sakė V.Rutkauskas.
Vietos politikas Edmundas Žilevičius dėkojo muziejaus direktoriui už Rietavo reprezentavimą. Jis taip pat domėjosi, ar nėra planuose įrengti apšvietimą centrinėje parko alėjoje. Pasak V.Rutkausko, šis darbas daugiau svajonėse nei planuose, bet labai reikalingas. Parko bičiuliai turėjo minčių kooperuoti lėšas ir savo jėgomis nutiesti apšvietimo liniją.
Savivaldybės meras A.Černeckis patikslino, kad alėjos apšvietimas numatytas Savivaldybės darbų planuose, bet ar jis atsiras labai priklauso nuo elektros kainos.
Socialdemokratas Alfredas Mockus domėjosi, ar yra galimybių parke įrengti zoną, kurioje šeimos galėtų „kažką išsikepti“. V. Rutkauskas sutiko, kad tokia ar panašios zonos rietaviškiams „verktinai“ reikalingos.
Meras A. Černeckis taip pat suteikė vilčių dėl parko ateities: „Keičiasi laikai. Anksčiau net rodyklės be leidimo parke negalėjome įkasti, dabar kalbama apie didesnes galimybes. Europoje taip priimta, tad ir mūsų parkai taps vis gyvesni “.
„Sunkių vaikų mums nėra“
Dar viena ataskaita, kuriai tądien pritarta, – Rietavo atviro jaunimo centro 2022 metų veiklos ataskaita.
Laikinai centro direktorės pareigas einanti Laurina Kuprytė akcentavo svarbiausią praėjusių metų pasiekimą – centras tapo oficialiai socialines pastangas teikiančia įstaiga. Papasakojo apie atvirą ir mobilų darbą su jaunimu, pasidžiaugė gražiu tarpžinybiniu bendradarbiavimu.
Įstaiga praėjusiais metais įgyvendino 8 projektus – tarptautinius ir vidinius, kurie orientuoti į socialinę atskirtį patiriantį jaunimą.
Ataskaitiniu laikotarpiu sulaukta net 104 naujų lankytojų. Pasak direktorės, tai puikaus bendradarbiavimo su mokyklomis rezultatas. Jauniausiems centro lankytojams – 12 metų. „Gali būti, kad Jaunimo reikalų agentūra nurodys ankstinti jauno žmogaus amžių ir ilginti jį iki 35 metų. Taigi gera žinia – visi atjaunėjome“, – sakė L. Kuprytė.
Tarybos nariams pasidomėjus, kaip centro darbuotojams sekasi dirbti su sunkiais, hyperaktyviais vaikais, įstaigos vadovė atsakė: „Vieni prisileidžia, įsijungia į veiklas, kiti ateina tik pasėdėti. Gerai jau vien tai, kad jie būna saugioje aplinkoje. Visi užaugs. Mums sunkių vaikų nėra“.
Ugniagesių darbo sąlygos pagerėjo
Optimistiška buvo ir Rietavo savivaldybės priešgaisrinės tarnybos 2022 metų veiklos ataskaita: Tveruose dirbantys ugniagesiai jau turi naujas patalpas, naujus baldus ir darbo uniformas. Sąlygos, pasak tarnybos vadovo Alvido Mickaus, pagerėjo 100 procentu. Nuotaikos jam nebegadina ir senoji „antikvarinė“ mašina, kuri nors moraliai ir pasenusi, bet yra prižiūrėta ir tvarkinga, laiku spėja atvykti į iškvietimus. Gera žinia – bičiuliai vokiečiai tvirtai pažadėjo šiemet dovanoti geros būklės gaisrinę mašiną.
