Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė­je – „зона таможенного контроля“?

Jau be­veik tris­de­šimt me­tų gy­ve­na­me lais­vo­je Lie­tu­vo­je, tad vaiz­de­lis, ku­ris pui­kiai ma­to­mas vi­siems Že­mai­čių plen­tu va­žiuo­jan­tiems nuo Rie­ta­vo link Klai­pė­dos šo­ki­ruo­ja.

Jau­pė­nų kai­me vie­nas pa­miš­kės ke­liu­kas už­tver­tas vie­la, ant ku­rios pa­ka­bin­ta len­te­lė su ru­siš­ku už­ra­šu „3она таможенного контроля“ („Muitinės kontrolės zona“). Sup­rask: įva­žia­vi­mas į mui­ti­nės te­ri­to­ri­ją. Ir tai vi­sai ša­lia gra­žios me­di­nės len­tos, žy­min­čios Skrob­lės gi­ri­nin­ki­jos te­ri­to­ri­jos ri­bą.
Že­mės sa­vi­nin­kas, pri­tvir­ti­nęs šią len­te­lę, grei­čiau­siai nė­ra so­vie­ti­nių lai­kų iš­siil­gęs Ru­si­jos ger­bė­jas. La­biau ti­kė­ti­na, kad už­tver­da­mas ke­liu­ką nuo čia mė­gu­sių įsuk­ti ma­ši­nų vai­ruo­to­jų už­ra­šą pa­ka­bi­no kaip „ba­je­rį“. Prob­le­ma ta, kad jis aiš­kiai ma­to­mas nuo Že­mai­čių plen­to, o už­ra­šai, esan­tys vie­šo­je vie­to­je, tu­ri ati­tik­ti Vals­ty­bi­nės kal­bos įsta­ty­mą, ku­riame ra­šo­ma: „Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je vie­šie­ji už­ra­šai yra ra­šo­mi vals­ty­bi­ne kal­ba.“
Už­ra­šas len­te­lė­je ne­juo­kin­gas ir žmo­nėms, ko­vo­ju­siems už tai, kad mū­sų ša­lis iš­si­va­duo­tų iš oku­pa­ci­jos. Jiems ta ža­lia len­te­lė lyg ne­pa­gar­bos Lie­tu­vai ženk­las.
Paprašytas pakomentuoti situaciją Rie­ta­vo Ogins­kių kul­tū­ros is­to­ri­jos mu­zie­jaus di­rek­to­rius Vy­tas Rut­kaus­kas sa­kė ne­ga­lin­tis su­vok­ti taip pa­siel­gu­sio žmo­gaus psi­cho­lo­gi­jos. „Pri­mi­ty­vus chu­li­ga­niz­mas. Toks už­ra­šas, ma­to­mas vie­šo­je vie­to­je, ne tik pa­žei­džia Vals­ty­bi­nės kal­bos įsta­ty­mą, bet ir ro­do ne­pa­gar­bą pa­ma­ti­nei ver­ty­bei – Nep­rik­lau­so­my­bei. Ati­tin­ka­mos ins­ti­tu­ci­jos tu­rė­tų pa­si­rū­pin­ti, kad len­te­lės ne­lik­tų“, – kal­bė­jo žmo­gus, ku­ris is­to­ri­nė­mis sau­sio die­no­mis su vi­sa tau­ta gy­nė Lie­tu­vos lais­vę.
Len­te­lė, skel­bian­ti te­ri­to­ri­ją esant „зона таможенного контроля“, Jau­pė­nuo­se ka­bo jau ne mė­ne­sį ir ne pus­me­tį. Keis­čiau­sia, kad nei Sa­vi­val­dy­bės val­džiai, nei po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams ji taip ir neužk­liu­vo.
Pas­kam­bi­no­me Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vo pa­rei­gas ei­nan­čiam Vy­tau­tui Di­čiū­nui ir pa­si­do­mė­jo­me, ką apie to­kį už­ra­šą sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je ma­no val­džios at­sto­vai. Val­di­nin­kas tei­gė, kad apie to­kios len­te­lės bu­vi­mą gir­di pir­mą kar­tą, o ofi­cia­lią po­zi­ci­ją ga­lės iš­sa­ky­ti tik nu­va­žia­vęs į vie­tą ir įver­ti­nęs si­tua­ci­ją.
Jau ki­tą ry­tą su­lau­kė­me at­sa­ko­mo­jo skam­bu­čio. „Toks už­ra­šas ne­leis­ti­nas. Pa­žeis­tas ne tik Vals­ty­bi­nės kal­bos įsta­ty­mas, už­ra­šas pa­tei­kia ne­tei­sin­gą in­for­ma­ci­ją ir klai­di­na vi­suo­me­nę. In­for­ma­vo­me Rie­ta­vo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą te­le­fo­nu. Ruo­šia­me pa­rei­gū­nams ofi­cia­lų raš­tą, ku­ria­me pra­šo­me iš­siaiš­kin­ti, kam pri­klau­so šis skly­pas, kas pa­ka­bi­no len­te­lę, ir im­tis ati­tin­ka­mų veiks­mų, kad šio už­ra­šo ne­lik­tų“, – tei­gė V. Di­čiū­nas.
Net­ru­kus bu­vo­me in­for­muo­ti, kad sa­vi­nin­kas dėl pa­da­ry­tų pa­žei­di­mų įspė­tas, o len­te­lė pa­ša­lin­ta.