Rietavo savivaldybės tarybos Ūkio plėtros ir ekologijos komiteto nariai aptarė ir į tarybą „delegavo“ ne vieną ataskaitą. Tarybai tvirtinti nuspręsta teikti ir Rietavo savivaldybės teritorijoje esančių kapinių sąrašą, bet prieš tai paveldosaugos specialistė įpareigota pasirūpinti, kad prie senųjų kapinaičių dabartinių pavadinimų, kur įmanoma, būtų prirašyti jų senieji pavadinimai.
Už medžioklę surinkta dvigubai daugiau
Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 2020 metų priemonių vykdymo ataskaitą pristatė ekologė Vesta Andrijauskienė. Ji kalbėjo, kad ataskaitiniais metais už aplinkos taršą ir valstybinių gamtos išteklių naudojimą surinkta maždaug 33 tūkst. eurų mokesčių, už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą – 23 tūkst. 890 eurų. Suma beveik dvigubai didesnė nei 2019 metais, nes padidėjo medžioklės mokestis.
Šioje programoje numatytoms priemonėms įgyvendinti panaudota beveik 30 tūkst. eurų programos lėšų. Prevencinėms priemonėms – repelentams įsigyti ir panaudoti, bebravietėms ardyti, tvoroms įrengti, kurios gali būti finansuojamos lėšomis, surinktomis už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, – 16 tūkst. 578 eurai. Iš jų net 11 tūkst. 319 eurų atiteko Valstybinių miškų urėdijos Telšių padaliniui.
Komiteto pirmininkas Albinas Maslauskas neslėpė šiek tiek abejojantis, ar reikėtų programos lėšomis finansuoti valstybės įmonės įgyvendinamas apsaugos nuo medžiojamųjų gyvūnų priemones.
V. Andrijauskienė aiškino, kad taip buvo daroma visada, išskyrus kelerius pastaruosius metus, kai urėdija dėl finansavimo nesikreipė.
„Turime pinigų. Gali būti, kad šiemet gausime nemažai paraiškų iš gyventojų, nukentėjusių dėl vilkų daromos žalos. Programos lėšomis galime finansuoti apsaugos priemones – elektrinio aptvaro įsigijimą, vidinių tvorų įrengimą. Jau baigiantis metams buvo žmonių, norinčių pasinaudoti šia galimybe, bet dėl karantino ūkininkai nesulaukė laiku atvykstant užsakytų prekių ir nebesikreipė dėl finansavimo. Daugiausia nuostolių vilkai pridaro Tverų seniūnijoje. Žmonės naudojosi gražiu rudeniu, neskubėjo uždaryti gyvulių tvartuose, tad pranešimų apie vilkų padarytą žalą gavome iki pat spalio mėnesio“, – kalbėjo ekologė.
Sumažino skolą
Iš komiteto nariams pateiktos Rietavo savivaldybės 2020 metų komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo programos lėšų panaudojimo ataskaitos matyti, kad rinkliavos iš savivaldybės gyventojų ir įmonių surinkta 214 tūkst. 370 eurų. Uždarajai akcinei bendrovei Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui (TRATC) už suteiktą paslaugą sumokėta 202 tūkst. 570 eurų. Likę pinigai panaudoti turėtai kreditorinei skolai sumažinti. Skola sumažėjo ženkliai – nuo 15 457,65 euro iki 3 657,65 euro.
Kaip patikslino ekologė V. Andrijauskienė, daugiau rinkliavos surinkta dėl to, kad TRATC-ui geriau sekėsi išieškoti skolas iš skolininkų.
Iš Rietavo savivaldybės gyventojų ir įmonių 2020 m. surinkta ir sutvarkyta 1 367,9 tonos mišrių komunalinių atliekų (2019 m. – 1 381,8 t).
Tokią ataskaitą į tarybą komiteto narys Viktoras Krajinas palydėjo plojimais.
Paspartintų prašymų nagrinėjimą
Savivaldybės taryba turės apsispręsti, ar patikėti Savivaldybės administracijos direktoriui Vytautui Dičiūnui priimti sprendimus dėl žemės sklypų naudojimo paskirties keitimo pagal piliečių pateiktus prašymus. Toks sprendimo projektas parengtas vadovaujantis Savivaldos įstatymo pakeitimais.
A. Maslauskas domėjosi, ar administracijos direktorius pasiruošęs prisiimti tokią atsakomybę, o Juozas Barsteiga iš viso abejojo šio žingsnio tikslingumu.
„Galėtume minėtosios funkcijos direktoriui neatiduoti. Bet žmonėms tektų ilgiau laukti atsakymo – taryba renkasi tik kartą per mėnesį. Patikime direktoriui atsakingą darbą, todėl turėtų būti atsiskaitoma, kiek sprendimų dėl žemės sklypų paskirties keitimo priimta“, – kalbėjo meras Antanas Černeckis.
Pasigedo senųjų pavadinimų
Komiteto nariai pritarė sprendimo projektui dėl Rietavo savivaldybės teritorijoje esančių kapinių sąrašo sudarymo ir patvirtinimo.
Rietavo savivaldybės paveldosaugos specialistės Kristinos Ruikytės pristatytame sąraše Rietavo mieste yra 3 kapinės, iš kurių tik vienerios veikiančios, Rietavo seniūnijoje – 41 kapinaitės, veikiančių – vienerios, Tverų seniūnijoje – 33 kapinės, iš kurių veikiančios – dvejos, Daugėdų seniūnijoje – 4, veikiančių nėra, Medingėnuose – 8, iš jų veikiančios – dvejos.
Dėl paties sąrašo posėdžiautojai pastabų neturėjo. Tik A. Maslauskas pateikė siūlymą prie kapinių pavadinimų prirašyti senąjį pavadinimą, jeigu jis dar žinomas. Meras A. Černeckis pritarė kolegai: „Tai būtų logiška ir protinga.“
Paveldosaugininkė įpareigota iki tarybos posėdžio susisiekti su seniūnais ir patikslinti pavadinimus.
Melioracijos būklė nėra gera
„Daugiau pinigėlių buvo, daugiau darbų padarėme“, – kalbėjo Žemės ūkio skyriaus vedėjas Liutauras Mockus, pristatydamas valstybės lėšomis finansuojamų melioracijos statinių priežiūros ir remonto darbų įvykdymo ataskaitą.
Nors tų darbų atlikta už 189 tūkst. eurų, pasak L. Mockaus, melioracijos sistemų būklė nėra gera: grioviai prižėlę, žiotys sulūžusios.
„Pavyko apkaišyti pačias problemiškiausias vietas. Avariniai melioracijos statinių darbai atlikti 25 objektuose, nušienauta daugiau, nei planuota, griovių šlaitų, įgyvendintas projektas Labardžiuose – magistralinių griovių (Gervės ir Momio upelių) ir juose esančių melioracijos statinių remontas ir priežiūra. Vykdant projektą atlikta darbų už 118 tūkst. 801 eurą. Parengėme techninį projektą dėl magistralinių griovių ir juose esančių melioracijos statinių remonto ir priežiūros darbų Pelaičiuose“, – vardijo atliktus darbus Žemės ūkio skyriaus vedėjas.
Komiteto narys Algimantas Mickus pastebėjo: „Kai kurie ūkininkai taip aria savo laukus, kad griovių nelieka, atrodo, tuoj kelią išars.“
Į tokį pastebėjimą meras A. Černeckis atsakė: „Yra dvi medalio pusės: vieni stengiasi nepalikti laisvo žemės ploto ir kartais persistengia. Bet tai pasitaiko daug rečiau nei antrasis atvejis – kai paliekami tarp kelio ir lauko piktžolių plotai, kurie vėliau apauga krūmais.“