Plungės pakraštyje, bet jau ne mieste, o Jovaišiškės kaime, visas laukas tiesiog klesti: kiek akys užmato, visur – įvairiaspalviai jurginų žiedai. Balti, rausvi, raudoni, geltoni, oranžiniai, violetiniai, kone juodi… Neįtikėtinai dideli ir visai mažyčiai, apvalūs lyg kamuoliukai ir tarsi spygliuoti… Visa tai – jų augintojos Astos Domarkaitės-Mitkuvienės akių ir širdies džiaugsmas.
Vietoj bulvių – jurginai
Sodyba, kurioje įsikūrę Asta ir Viktoras Mitkai ir Astos mama Zita Domarkienė, – ponios Zitos tėviškė. Čia augo Zita, vėliau Asta, čia auga ir trejų su pusės metų Astos ir Viktoro dukrytė. Namas – ant aukšto kalno, tad visa Plungė ir jos apylinkės – lyg ant delno. „Taip, vieta aukšta, vaizdas labai gražus, bet visada vėjuota. Todėl jurginus, kad nesugultų, tenka rišti“, – taip, lyg netyčia, pradėjome kalbą apie didžiulį Astos gėlyną.
Paklausta, ar gėlės – šeimos pragyvenimo šaltinis, Asta tik nusijuokė: „Tikrai ne! Tai tik šiaip užsiėmimas, pomėgis. Ir tai – ne tik mano, dirbame visa šeima, kartu triūsia ir mama, ir mano vyras, nes darbo čia netrūksta. Anksčiau šis laukas buvo užsėtas bulvėmis, moliūgais, kitomis daržovėmis. Bet norėjosi kažko patrauklaus akiai. Sakom: užsodinkim visą lauką jurginais ir bus gražu. Šeima sutiko, tad kibome į darbus. Taigi jau antri metai šiame lauke – ne bulvės, o jurginai žydi.“
„Ir užsikabinau…“
Kaip pasakojo Asta, vienas kitas jurginų krūmelis prie namų visada žydėdavo. Pamažu jų daugėjo: tai neatsispyrusi kokį gumbą prekybos centre per akciją įsigydavo, tai iš užsienio parsisiųsdavo, tai savų pasidaugindavo.
„Būdavo, pasodinu jurginą, bet užauga ne toks, kokio tikėjausi. Tada pradėjau domėtis, kaip juos dauginti, kaip prižiūrėti. Ir užsikabinau. Feisbuke įsitraukiau į jurginų augintojų grupes, ten visi dalijasi ir patirtimi, ir gumbais. Tai, matyt, užkrečiama, nes rudenį, vos tik iškasus jurginus, vieni kitiems rašome: „noriu gumbo“, „noriu gumbo“. Taip jų vis daugėja. O ir turimą gumbą išskaidžius kitąmet vietoj vieno krūmo jau 4 ar 5. Štai šių, bordo spalvos, pernai buvo tik viena eilė – 20 krūmų, o šiemet – jau apie šimtą krūmelių“, – smagiai kalbėjo moteris.
Na, o tada, kai šeima nusprendė jurginais apsodinti visą lauką, žinių reikėjo dar daugiau. Tuomet Asta kartu su mažyle ir mama sėsdavo į automobilį ir važiuodavo pas kitus jurginų augintojus – į Telšius, Varnius, Sedą, Mažeikius. „Varniuose turime vieną bendramintę, su kuria bendraujame. O Sedoje senjorų pora dar didesnį lauką nei mes augina. Jų gėlėmis visa „Sedos jurgino“ šventė papuošiama“, – pasakojo Asta. Beje, jos auginti jurginai šiemet taip pat „į svietą“ išėjo – jais buvo papuoštas prieš porą savaičių vykęs žirgų konkūras.
Visi savotiškai gražūs
Astos jurginų lauke dabar – pats žydėjimas. Anot moters, pirmųjų žiedų sulaukiama dar liepą. Kada jurginas pražydės, priklauso ir nuo veislės, ir nuo to, kada pasodintas. Kadangi tokiam laukui užsodinti reikia geros savaitės ar net daugiau, tai ir pražysta skirtingu laiku. O klesti tol, kol visą grožį pakanda šalna. Astos teigimu, paviršinių šalnų šie augalai nebijo, bet jei spūsteltų kokie minus penki, visi krūmeliai kaipmat pajuoduotų.
„Tiesiog taip yra ir taip turi būti. Ašarų dėl to tikrai nelieju – prisidžiaugiame, kol žydi. Žinoma, jei tai būtų mano verslas, pajamų šaltinis, gal labiau saugočiau, gal šiltnamį pasistatytume, o dabar viską palieku gamtai spręsti“, – sakė augintoja.
Vaikštant tarp jurginų eilių, išties sunku apsispręsti, kurie žiedai gražiausi – nes vienas už kitą puikesni. Pasak Astos, didžiažiedžiai jurginai išties įspūdingi. Tai – puošnios, vestuvinėmis laikomos gėlės. Tačiau trapios. O štai rutuliniais vadinami žiedai – labai tvarūs, pamerkti akį gali džiuginti ir savaitę, ir dvi.
Pasidomėjus, kuri veislė gražiausia pačiai jų augintojai, moteris kalbėjo: „Net nežinau. Man visi savotiškai gražūs, ypač – kai auga taip va, eilėmis. Tos gėlyno vietos, kur esu primaišiusi įvairių veislių, man ne taip patinka. Žinoma, jau esu numačiusi, ko atsisakysiu – yra tokie violetiniai aukšti ant labai laibų lūžtančių kotelių. Jų kitais metais tikrai nebebus.“
Paklausta, kokie darbai laukia tų, kas sugalvoja auginti lauką jurginų, moteris sakė, kad darbų tikrai netrūksta. Pirmiausia jurginus kas pavasarį reikia pasodinti. Tada jau kimba visi: Asta deda gumbus į griovelius, mama užlygina grėbliu, vyras formuoja eiles. Kai krūmeliai paauga, kiekvienam jų reikalinga atrama. Na, o pats sudėtingiausias darbas – rudenį gumbus iškasti. Jie būna įsišakniję, išsikeroję, o kur dar rudens dargana, purvas, molynas… Iškastus gumbus reikia dėti į dėžes ir vežti į rūsį, kur jie laukia pavasario. Ar visi sulaukia? Pasak Astos, ne – apie 30 proc. jų supūva arba sudžiūsta.
Apie ūkį
Asta šiuo metu augina dukrytę ir kartu su mama rūpinasi ūkiu. Jos vyras Viktoras – Rietavo kultūros centro darbuotojas, kurio stichija – renginiai, scena, šviesa, garsas. Vasara jam – pats darbymetis, tad ūkio darbai – moterims. O jų netrūksta, nes laukuose – ne tik jurginai, bet ir daržovės bei nemažas būrelis gyvulių: bene dešimt avių, dvi ožkos, pulkas dekoratyvinių vištų, ančių, dar šuo, katinai… „Mano mama mėgsta eksperimentuoti. Tai ji kokius kitoniškus moliūgus augina, tai kokios „mandresnės“ anties į Šilutę lekiame. Bet ir šaunu: kai yra užsiėmimų, nėra kada nei sirgti, nei senti“, – įsitikinusi moteris.
Ožkos – žolei nuėsti, vištos – dėl grožio ir kiaušinių, avys – mėsai ir vilnai. Asta su mama pačios avis kerpa, vilną veža šukuoti, paskui iš jos puikias šlepetes velia. Vėlgi – ne dėl pinigų, o kad kitus nudžiugintų: artėjant Kalėdoms visi dovanų tik veltinių ir prašo.
„Esu dirbusi ir buhaltere, ir vadybininke. Vienoje įmonėje bene 15 metų praleidau. Bet po vaiko auginimo atostogų negrįžau. Nebetraukia darbas, kur aštuonias valandas – prie stalo ir prie kompiuterio. Nutariau, kad savęs ieškosiu kažkur kitur“, – pasakojo jurginų augintoja.
O gal savo ateitį sieja su jurginais, kurie šiuo metu – labai ant bangos? „Kol kas apie gėles kaip apie verslą negalvoju. Čia jau reikėtų rimtai imtis, investuoti, statyti šiltnamius. Kol kas šis laukas – nuotaikai pakelti. O kur save atrasiu – dar matysim“, – juokėsi Asta.
