Šalia Plungės – didelis galvijų kompleksas

Plungiškiai, ne vienerius metus keiksnojantys Varkalių kiaulių fermą, atrodo, nenudžiugs dėl naujo objekto. Mat šalia miesto esančiame Jovaišiškės kaime ūkininkas Tomas Skierus ketina auginti net 1 050 galvijų, iš kurių 600 bus melžiamos karvės. Antradienį šis sumanymas pristatytas Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdyje.

Uždaroji akcinė bendrovė „Architektų gildija“ ūkininko T. Skieraus užsakymu kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Šiaulių skyrių, kad šis pateiktų atrankos išvadą, ar pieninių karvių auginimui Jovaišiškės kaime privalomas poveikio aplinkai vertinimas. Lapkričio 13-ąją gautas atsakymas – poveikio aplinkai vertinimas (PAV) neprivalomas. Vietos ūkio ir ekologijos komitetui šią išvadą pateikė Savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyriaus vedėja Živilė Bieliauskienė.
T. Skierus, kuris įsikūrė vietoj anksčiau Jovaišiškėje ūkininkavusių Vandos ir Edvardo Kesminų, galvijų ūkį žada gerokai išplėsti. Kaip nurodoma atrankos išvadoje, ūkininkas planuoja laikyti iki 1 050 gyvulių: 600 melžiamų karvių, 360 veršelių (iki 1 metų) ir prieauglio (1–2 metų), 90 bulių. Šiuo metu ūkyje esą laikoma 250 karvių ir 150 kitų galvijų.
Padidinus gyvulių skaičių, žinoma, reikės „paauginti“ ir statinius. 1 669 kv. m ir 489 kv. m karvides ketinama didinti iki 3 500 kv. m ploto kiekvieną, dar žadama įrengti 1 000 kv. m ploto melžimo aikštelės bloką, o vietoj esamų srutų rezervuarų (kurių bendras plotas 1 000 kv. m) – įrengti du po 2 000 kv. m.
Ūkininkas galvijus šers kombinuotaisiais pašarais, silosu, šienainiu, žole, vanduo jiems girdyti bus tiekiamas iš sklypo gręžinio. Kadangi karvidžių kreikti neketinama, vadinasi, susidarys skystas mėšlas. Kur jis bus dedamas? Mėšlą numatoma surinkti skreperine sistema, nuvaryti jį į prieduobes, iš kurių vamzdžiais – į rezervuarus. Srutomis bus tręšiami laukai. Tiesa, nurodoma, kad skleidžiant jas bus laikomasi visų aplinkosaugos reikalavimų. Kvapams mažinti žadama naudoti specialų probiotiką, kuris purškiamas ant srutų.
Pristatydama turimą informaciją, Ž. Bieliauskienė akcentavo, kad vietovėje, kurioje T. Skierus planuoja plėsti galvijų ūkį, Plungės rajono savivaldybės bendrajame plane numatyta gyvenamosios teritorijos plėtra. O tai reiškia, kad ūkininko sumanymas prieštarauja vienam iš svarbiausių Savivaldybės dokumentų – bendrajam planui.
Į posėdį atvykusi Babrungo seniūnė Rūta Jonušienė minėjo, kad gyventojai yra prieš to ūkio plėtrą. Be to, seniūnijos vadovės teigimu, atrankos išvadoje nurodyti neteisingi skaičiai: ir atstumas iki miesto netoks, ir gyvulių skaičius neatitinka – esą pagal deklaraciją ūkyje laikoma 200, o ne 400 gyvulių. „Kiek žinau, Kesminai laikė 200 galvijų, ir nuo jų dvoko pakako. Tai kas bus, kai skaičius išaugs iki tūkstančio? Girdėjau, gyventojai renka parašus, kad ūkis nebūtų didinamas. O jei plėsis, tai smarvė ne tik mūsų seniūnijoje plis, bet ir Plungės miestą pasieks“, – kalbėjo seniūnė.
Savivaldybės administracijos direktoriaus Alberto Krauleidžio nuomone, dabar Savivaldybė turėtų kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento padalinį ir paprašyti, kad specialistai, atsižvelgdami į Plungės rajono savivaldybės bendrąjį planą ir į tai, kad Jovaišiškėje numatyta gyvenamosios teritorijos plėtra, dar kartą peržiūrėtų ir įvertintų pateiktąją atrankos išvadą. „Juolab kad seniūnė nurodė, jog ir atstumas iki miesto, ir gyvulių skaičius neatitinka. Iš tikrųjų reikėtų, kad būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas“, – teigė A. Krauleidis. Komiteto nariai direktoriui pritarė.