Vasara skaičiuoja paskutiniąsias dienas. Netrukus vietą ji užleis margaspalviam rudeniui. Žvelgiant iš vienos pusės, lyg ir apmaudu, kad saulėtas dienas palaipsniui išstums lietus ir darganos, o iš kitos pusės – ar verta apgailestauti, kad kažkas baigiasi? Toks gyvenimo ciklas: kažkas išeina, kažkas ateina.
Tą patį būtų galima pasakyti ir apie politiką – turiu omenyje ministrų kaitą. Seniai su kolegomis juokaujame, kad ministrai keičiasi taip greitai, jog nespėji įsiminti vienos pavardės, o jau esi priverstas įsidėmėti kitą.
Prieš gerą savaitę naujajam šalies vadovui pateiktas visas ministrų sąrašas. Jau seniai buvo žinoma, kaip intensyviai diskutuota, kokia kėdė kokiam valdančiosios koalicijos partneriui turėtų atitekti. Liūdna… Tokiais atvejais susimąstai, kad esi tik paprasta marionetė, valdoma kažkieno rankomis. Reikia pripažinti, šiek tiek nusivyliau, nes, mano manymu, vienas iš pakeistųjų ministrų – Rokas Masiulis – buvo vertas ir toliau eiti savo pareigas. Bet, kaip ir sakiau, kai vyksta didžiosios postų dalybos, kažkas turi būti paaukotas, ore pakimba įsitikinimai ir vertybės. Į juos paprasčiausiai galima spjauti ir pamiršti?
Žinote, prieš kelias savaites patyriau nusivylimą. Ir kas svarbiausia – ne dėl kažkokių savo ar gerai man pažįstamų žmonių veiksmų. Priežastis – viena besiskirianti žvaigždžių pora. Nuliūdino ne pats skyrybų faktas: visko gyvenime pasitaiko. Liūdina tai, kad apie viską, kas vyksta šeimoje, kone su mažiausiomis smulkmenomis pora skelbia viešai. Sakysite, tokia populiarumo kaina. O kaip tie, kurie liko už kadro: tėvai, seneliai, broliai, seserys, vaikai? Ar ir jie nori mokėti tokią kainą: šnabždesius už nugaros, cituojamus kažkieno pasakytus žodžius, gal net kandžias replikas?
„Reikia gyventi dorai: ar geriau, ar prasčiau, bet kartu“, „Gyvenime visko būna, pasitaiko, kad ir susibari, bet jei vienas kitam nusileisi – viskas bus gerai“ – tai auksines vestuves šventusių vieno iš besiskiriančios poros senelių žodžiai. Manau, kad tokius patarimus senoliai davė savo vaikams, anūkams ir šventai tikėjo, jog rodo pavyzdį. Bet… Kai kam gal tai senamadiškas mąstymas, kitiems – vertybė.
Taip, tai ne pirma ir ne paskutinė besiskirianti žvaigždučių pora. Lankydamiesi bet kurioje interneto svetainėje tokių naujienų pamatysime kiekvieną dieną. Pažiūri antraštę, šyptelėji ir pagalvoji: „Kam tas rūpi?“, bet iš galvos neišeina sutikti senoliai… Nieko nesmerkiu ir nemoralizuoju, kiekvienas renkasi savo kelią.
Na va, panašu, kad rudeninis slogutis pradeda brautis į mintis. Bet, kaip dainuoja Gytis Paškevičius, „nėra to blogo, kas neišeitų į gera…“ Ir jei ne viskas į gera, gal bent artėjantis ruduo padovanos puikų grybų sezoną. O miške ir niūrios mintys dingsta.
Šalin televizorių, šalin internetą ir marš į mišką.
