Visą praėjusį savaitgalį, nuo penktadienio iki sekmadienio, Plungėje, kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro sodybos žirgyno salėje, vyko iškilus renginys – federacijos „Santara-Šviesa“, vienijančios liberalios krypties lietuvių išeivius, suvažiavimas. Renginyje tikėtasi sulaukti ir vieno iš organizacijos aktyvistų, Prezidento Valdo Adamkaus. Deja, jis atvykti negalėjo, tad savo sveikinimus perdavė raštu.
Apie federaciją
Priminsime, jog „Santaros-Šviesos“ federacija, liberalios krypties lietuvių išeivių organizacija, susikūrė 1957 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose, susijungus 1947 m. Tiubingene (Vokietija) įkurtam akademinio jaunimo sambūriui „Šviesa“ ir 1954 m. JAV įkurtai liberalaus jaunimo organizacijai „Santara“. Pagrindiniu organizacijos siekiu buvo ir tebėra išlaikyti lietuvybę išeivijoje. Sovietmečiu „Santara-Šviesa“ tapo žinoma, nes pasisakė už ryšių palaikymą su okupuota Lietuva. Tuo metu kitos lietuvių išeivių organizacijos tokiai veiklai nepritarė ir siūlė bendrauti tik su mūsų šalyje gyvenančiais artimaisiais.
Federacijos iniciatoriumi buvo Vytautas Kavolis, ėmęsis įgyvendinti profesoriaus Stepono Kairio šūkį Lietuvos šviesuomenei, pasitraukusiai į Vakarus, – „Veidu į Lietuvą“. Aktyviausi nariai – Jonas Kiznis, Petras Tunkūnas, Valdas Adamkus, Egidijus Aleksandravičius, Kazys Almenas, Darius Kuolys, Arnas Liauksminas, Algis Mickūnas, Reinas Raudas, Gintaras Varnas.
Valdo Adamkaus sveikinimas
Kasmetiniai federacijos suvažiavimai vyksta vis kitoje vietoje. Šįkart pasirinkta M. Oginskio dvaro sodyba. „Ačiū Plungės rajono savivaldybės merui Audriui Klišoniui, kad įkalbėjo mus šįkart susirinkti būtent šioje vietoje, Plungės dvaro sodyboje“, – vėliau sakė organizatoriai.
Kaip minėjome, tikėtasi, kad „Santaros-Šviesos“ suvažiavimo atidaryme dalyvaus ir sveikinimo žodį tars jau ne vieną dešimtmetį federacijos veikloje aktyviai besireiškiantis Prezidentas V. Adamkus. Deja, jis atvykti negalėjo, tačiau sveikinimą „santariečiams“ atsiuntė. Savo kalboje Prezidentas prisiminė dramatiškus 1944-uosius ir Žemaitiją. Minėjo ir tą laiką, kai sugriautos Vokietijos universiteto lietuviai studentai susibūrė į iškilų „Šviesos“ sambūrį, kuris puoselėjo greito sugrįžimo į laisvą Lietuvą viltis, nepamiršo ir 1950-ųjų, kai Amerikoje spietėsi akademinio jaunimo būriai.
„Tai, ką dabar matau ir jaučiu, rodo, kad ne mažiau nei prieš 70 metų mums turėtų būti svarbus moralės klausimas. Moralinis jautrumas yra algoritmų, masinių duomenų ir dirbtinio intelekto kuriamų matricų atsvara. Didžia grėsme laikau tendencijas, rodančias, kad po dirbtinio intelekto proveržio gali ateiti ir sąžinės dirbtinumo laikas“, – samprotavo V. Adamkus, savo sveikinimą užbaigęs žodžiais: „Tikiu, kad „Santara-Šviesa“ vis dar kuria ir nenustos kurti tokios bendruomenės, kurios nariams prasmės ilgesys bus stipresnis nei galios, šlovės geismai. Svarbu nenustoti bandyti to, kas neįmanoma.“
Pirmąją renginio dalį moderavęs nuo Telšių kilęs istorikas prof. E. Aleksandravičius pasisakyti pakvietė ir Savivaldybės merą A. Klišonį. Anot mero, „santariečiai“ šįkart susirinko į tą kraštą, kurio žmonės nuo seno mokėjo ir moka vertinti ir apginti savo laisvę. „Žemaičiai moka „rokoutėis“ – išgirsdami kitą, išdėstydami savo argumentus. To šiomis dienomis linkiu ir jums – diskusijos argumentų kalba, įsiklausant į kito nuomonę. Visi mes esame stiprūs tiek, kiek vertiname kitą žmogų“, – sakė meras.
Trijų dienų programa
Po suvažiavimo atidarymo ceremonijos visas dėmesys buvo skirtas istorikei, archeologei Marijai Gimbutienei, kurios šimtmetis šiemet minėtas. Po pietų diskusijos sukosi apie gyvenimą dvaruose. Vieną iš pranešimų – „Oginskių rezidencijos Plungėje ir Rietave“ – „santariečiams“ skaitė Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Skurdauskienė.
Vakaras buvo skirtas ekskursijai į Rietavo dvarą, kur suvažiavimo dalyvių laukė ir muzikinis pasveikinimas, kurį dovanojo vokalistė Giedrė Zeicaitė ir pianistė Šviesė Čepliauskaitė, ir įdomus Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktoriaus Vyto Rutkausko pasakojimas apie kadaise čia klestėjusį dvarą ir jo šeimininkus. Vėliau – prozos vakaras ir Henriko Gulbino ir Egidijaus Aleksandravičiaus sukurtų filmų „Raudonoji Cerro“ ir „Patagonijos atmintis, arba Lietuvių motina“ peržiūra.
Įdomi programa laukė ir šeštadienį – trys pranešimai apie mokslo ir ugdymo svarbą, paroda „XX a. Lietuvos dailės klasika: žemaičių didieji“, ekskursijos po Plungės rūmus, parką, biblioteką. Po pietų dėmesys skirtas laisvės temai, paskui – lytiškumui. Vakare savo poeziją skaitė Gintaras Grajauskas, poezijos vertimus – Rolandas Rastauskas, peržiūrėtas dokumentinis filmas „Aleksandro Štromo laisvės horizontai“, kurio autoriai – Ona Biveinienė, Ilja Bereznickas ir Saulius Sondeckis.
Sekmadienį gilintasi į architektūros temą, vėliau – paroda ir dar viena galimybė susipažinti su Plungės dvaro ansambliu.
