Sąskaitos už šildymą – didesnės ar mažesnės?

Artėja šildymo sezono pradžia. Skelbiama, kad šilumos kaina didės 20–40 proc., o sostinėje – net apie 60 proc. Kokios sąskaitos už šildymą bus išrašomos plungiškiams, kalbėta antradienį vykusiame Plungės rajono savivaldybės tarybos Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje. Galima pasiguosti bent tuo, jog nors kaina ir kils, tačiau ženkliai mažiau nei kitur.

Neplanuotos investicijos
Apie pasiruošimą naujam šildymo sezonui komiteto nariams kalbėjo laikinai uždarosios akcinės bendrovės Plungės šilumos tinklų direktoriaus pareigas einanti Margarita Charitonova.
Laikinoji vadovė pasakojo, kad, kaip ir kiekvienais metais, buvo atliekamas planinis remontas. Skirtumas tik toks, kad anksčiau darbų planas buvo parengiamas neišeinant iš kabineto, o šiemet pasirinkta kiek kitokia taktika – jis sudarytas einant į kiekvieną katilinę. „Darbų buvo daug. Galiu pasakyti, kad daugiabučiai gyvenamieji namai visi paruošti šildymo sezonui“, – teigė M. Charitonova.
Plungės šilumos tinklai susidūrė su iššūkiais dėl kuro pirkimo, nes ilgą laiką biržoje nebuvo sudaroma ilgalaikių sandorių. Ir tik prieš kelis mėnesius sandoris įvyko. Kuro pavyko nusipirkti 10 proc. pigiau nei rinkos kaina. O tai lems, kad šilumos kaina plungiškiams išaugs tik 5–6 proc. Ir, kaip sakė M. Charitonova, turint omenyje, kad kitur kaina kils 20–40 proc., o Vilniuje ji gali būti ir 60 proc. didesnė, tuo reikia tik džiaugtis. Vadovė prognozavo, jog vidutinė šilumos kaina plungiškiams šį sezoną gali būti 6,29 ct už 1 kWh be PVM.
Laikinoji direktorė kalbėjo ir apie dvi didesnes investicijas. Apie katilinių sujungimą jau žinoma seniai. Kita investicija – dviejų 5 megavatų dujinių katilų pirkimas. Kaip paaiškino M. Charitonova, iš anksto neplanuotą investiciją lėmė tai, kad kai vasario 1 dieną „Plungės bioenergija“ sustabdė savo šilumos gamybą, Šilumos tinklai patys turėjo gaminti visą reikalingą šilumos kiekį. Tam buvo panaudotas vienintelis rezervinis dujinis katilas, kuris net nėra dujinis, tik modifikuotas iš garo katilo. Anksčiau šis katilas buvo skirtas rezervui užtikrinti, tačiau dėl susidariusios situacijos tapo pagrindiniu šilumos gamintoju, bet jis – nepatikimas. Esą „Plungės bioenergija“ iki šiol nėra susitvarkiusi su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT) ir nėra gavusi visų reikalingų pažymų. Atsakymo į užklausą, kada jos bus išduotos, nesulaukė ir Šilumos tinklai. Todėl reaguodama į galimą scenarijų – šilumą gaminti teks patiems – bendrovės valdyba ir priėmė sprendimą pirkti minėtuosius katilus. Konkursas jau įvyko. Katilai kainuos 274 tūkst. Eur. Jie turėtų būti pastatyti iki metų pabaigos, reikalingi dokumentai VERT priduoti vasario mėnesį.
Priekaištai dėl ATL
Pirmasis klausimą M. Charitonovai uždavė meras Audrius Klišonis. Jis turėjo pastabų dėl atliktų investicijų, o konkrečiau – katilų pirkimo. Pasak jo, visų pirma investicijų planą turi patvirtinti Savivaldybės taryba, o šiuo atveju išėjo taip, jog vežimas buvo pastatytas prieš arklį.
Kitas mero klausimas – kiek šiais metais panaudota apyvartinių taršos leidimų (ATL) ir ar jų užteks? „Ar nesame „suvalgę“ visų mums priklausančių? Ar nereiks pirkti papildomai ir kiek tai mums kainuos?“ – domėjosi rajono vadovas.
M. Charitonovai patikinus, kad papildomai ATL reiks pirkti tik nuo lapkričio ir kad vieno kaina siekia apie 60 eurų, meras negailėdamas žėrė kritiką, kad pinigai buvo paleisti vėjais. „Paskaičiuokite, kiek pinigų buvo „sudeginta“, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo naudojamas biokuras. Ar reikėjo tiek laužyti ietis, tiek pyktis su „Plungės bioenergija“? Paverskime tai į pinigus. Kiek tai mums kainuos?“ – kalbėjo A. Klišonis.
Į pastabas dėl „karo“ su „Plungės bioenergija“ M. Charitonova taip pat turėjo atsakymą: „Yra VERT, kuri sprendžia, kaip turi veikti nepriklausomas šilumos gamintojas, šilumos tiekėjas. Ji priima teisės aktus, kurių mes turime laikytis. Turbūt sutinkate, kad savo darbe privalome vadovautis įstatymais, poįstatyminiais aktais. Mes negalime pirkti iš „Plungės bioenergijos“ šilumos dėl to, kad ji neturi su kuo gaminti. VERT, kuri inspektuoja katilus, neduoda „Plungės bioenergijai“ pažymos, kad tie katilai tinkamai pastatyti. Mes negalime apeiti VERT ir sudaryti kokių nors sandorių, kurių mums po to netvirtins. Nebėra tų laikų, kai šilumą galėjai pirkti „iš po stalo“. Dabar šiluma perkama per „Baltpool“.“
Ginti laikinosios Šilumos tinklų direktorės stojo Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas. „Jei prieš du dešimtmečius būtų buvę pradėta galvoti apie ateitį ir ta jungiamoji trasa būtų nutiesta, šiandien diskusijos dėl ATL nebūtų. Kaltinti laikinąją Šilumos tinklų direktorę tuo, kas nebuvo daroma, – nesąžininga. Šią dieną Šilumos tinklai deda visas pastangas, kad susitvarkytų, o ne tam, kad būtų priklausomi nuo nepriklausomo šilumos gamintojo“, – dėstė jis.
Švelnindamas kaistančią atmosferą, Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Adomas Zamulskis priminė, kad brangstančios dujos yra ne tik Plungės ar Lietuvos, bet ir Europos problema. „Jei tik tiek brangs šiluma, būtų puiku. Tai bus didelis iššūkis Plungei“, – bandė raminti kolegas A. Zamulskis.
„Šilumos kaina yra kylanti, ir tik reikia pasižiūrėti, kiek ji didės. Kai norima nurašyti klaidas, sakoma, jog pasaulyje yra tokia tendencija. O žmonės, kurie šioje vietoje yra prisidirbę, ne asmeniškai, bet pridirbę mums visiems, neria į krūmus. Šią problemą reiks spręsti, kai turėsime numatyti pinigus biudžetinėms įstaigoms, nes asignavimų už šildymą neužteks. Reiks nusimatyti papildomų pinigų ir socialinėms išmokoms, nes būsto šildymo kaštai padidės. Čia ir matome, ką ta veikla duoda“, – reziumavo A. Klišonis.
O M. Charitonova, dar kartą priminusi, jog šilumos kaina plungiškiams didės tik 5–6 proc., pažadėjo, jog žmonių neskriaus.