Šateikių Šv. evangelisto Morkaus bažnyčia – tikra šio miestelio puošmena. Neogotikinio stiliaus maldos namai – kultūros paveldo objektas, mena Šateikius valdžiusių grafų Pliaterių laikus. Šiemet sukanka 150 metų, kai dabartinė mūrinė Šateikių bažnyčia pasitinka tikinčiuosius, kai kviečia visus maldai. Ta proga liepos 20 dieną miestelyje vyko ir šventė: gražioje bendrystėje paminėta jubiliejinė sukaktis.
Jubiliejus – su malda ir bendryste
Jubiliejinės iškilmės, kaip ir dera, pradėtos šv. Mišiomis. Šateikiškius savo apsilankymu pagerbė Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Jis ir aukojo ypatingai datai skirtas šv. Mišias. Garbus svečias, matydamas gausų būrį žmonių, džiaugėsi, jog Šateikių bažnyčia yra gyva, vadinasi, maldos namų statytojų grafų Pliaterių palikimas žmonėms yra pasiekęs tikslą – geri darbai turi tąsą ir juos buvo verta daryti. „Šiandien matydamas, kokioje gražioje bendrystėje gyvena vietos bendruomenė, valdžios institucijos, Bažnyčia, linkiu, kad ir toliau taip būtų. Tik tuomet ši bažnyčia ir toliau gyvuos“, – kalbėjo vyskupas.
Dar prieš pasidedant šv. Mišioms, į susirinkusiuosius kreipėsi ir Šateikių parapijos klebonas Renatas Liuberskis. Jis trumpai apžvelgė Šv. evangelisto Morkaus bažnyčios šiandieną. Jubiliejų pasitinkanti bažnyčia, turinti ilgametę istoriją, susiduria ir su iššūkiais, kuriuos bendromis jėgomis su tikinčiųjų bendruomene, vietos valdžia stengiamasi spręsti. Pasidžiaugta, kad pastaraisiais metais buvo atnaujinti suolai, įrengtas lauko apšvietimas, vaizdo stebėjimo kameros. Bet vis dar būtinas dėmesys infrastruktūrai – elektros instaliacijai, kuri laukia modernizacijos, įgarsinimo sistemai. Kultūros paveldo objekto statusą turintys šateikiškių maldos namai laukia ir renovacijos, tiesa, iki jos pradžios dar reikia įgyvendinti ne vieną pasiruošimo žingsnį. Pastebėta, jog tam, kad parapija sėkmingai gyvuotų, reikalingos ne tik lėšos, svarbu, kad netrūktų ir iniciatyvių žmonių, kurie pasiruošę dovanoti savo laiką, žinias ar rankas. Akcentuota, kad savanorystė parapijoje – ne tik pagalba, bet ir gilesnis ryšys su šia ypatinga vieta.
Kunigas R. Liuberskis tą dieną buvo maloniai nustebintas. Šateikiškiai dėkojo jam už dvasinę tarnystę parapijiečiams, už bendruomeniškumą, sveikino minint 20 metų kunigystės jubiliejų.
Po šv. Mišių žmonės neskubėjo skirstytis – laukė smagi popietė šventoriuje. Šventėje dalyvavo ir bendruomenę sveikino Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, pabrėždamas šios vietos reikšmę ne tik šateikiškiams, bet ir visam rajonui. Sveikinimo žodį tarė Šateikių seniūnas Robertas Lukauskis, Šateikių kultūros centro direktorė Danutė Šatkuvienė. Jie padovanojo kunigui R. Liuberskiui ąžuolo sodinuką, kad jis augtų simbolizuodamas miestelio bažnyčios didybę ir ilgaamžiškumą.
Malonią staigmeną pateikė viešnios iš Laikinosios sostinės. Kauno kultūros centro tekstilės studija „Gijų sodai“ ir jos narės, keliaudamos M. K. Čiurlionio keliu, pasirinko aplankyti Šateikius. Viešnagė įkvėpė kūrėjas – šventėje surengtos kūrybinės dirbtuvės virto rankų darbo paveikslu iš perdirbto popieriaus, dedikuotu Šateikių bažnyčiai. Pažymėta, kad tai tarsi simbolis, jog dvasinis paveldas gali būti kuriamas ir rankomis, ir širdimi.
Šventinę nuotaiką popietėje kūrė Šateikių kultūros centro folkloro ansamblis „Šateikē“, vadovaujamas Laimos Domarkienės, ir Kretingalės kultūros centro kapela „Grajus“, vadovaujama Juozo Staniulio. O kad klausantis muzikos niekas neišalktų, skaniu šiupiniu vaišino Šateikių medžiotojai.
Bažnyčia, kurią pastebėjo M. K. Čiurlionis
Šateikių bažnyčios ištakos siekia maždaug 1700-uosius: tuomet čia buvo pastatyta medinė koplyčia. 1776 m. suręsta medinė bažnyčia, kuri tapo Platelių parapijos filija. 1862–1875 m. grafai Pliateriai vietoje medinės pastatė dabartinę mūrinę Šv. evangelisto Morkaus bažnyčią. Įdomu tai, kad šventovė buvo statoma tuo metu, kai naujų katalikų bažnyčių statyba Lietuvoje buvo uždrausta ir leidžiama tik su tam tikromis išimtimis. Dėl statinio autorystės nėra sutariama, tačiau dažniausiai ji priskiriama architektui Tomui Tišeckiui, kur kas plačiau žinomam dėl romantizmo laikotarpio pastatų. Bažnyčios statymu ir įrengimu užsiėmė meistrai, pakviesti iš Prūsijos ir Kuršo gubernijos. Šateikių bažnyčia yra neogotikinė, kryžminio plano, vienabokštė, su pusapskrite apside.
Unikalūs ir Šateikių bažnyčios vargonai. Tiksli dabartinių vargonų pastatymo data nežinoma, tačiau manoma, kad jie įrengti po 1875 metų. Instrumento meistrai taip pat nėra žinomi. Pagal instrumento kokybę (vargonai pastatyti itin kruopščiai ir profesionaliai, logiškai sumontuota mechanika) ir įrašų ant vamzdžių šriftą, užrašymo stilių spėjama, kad tai Vokietijos ar Prūsijos meistrų kūrinys.
Istoriškai Šateikių bažnyčios vargonai mena 1909 metus. O būtent tų metų sausio 1 dieną šioje šventovėje kunigas Vincentas Jarulaitis sutuokė Mikalojų Konstantiną Čiurlionį ir rašytoją Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę. Pasirinkta nuošalesnė, bet abiem jauniesiems malonius prisiminimus kelianti vieta. M. K. Čiurlionis, važinėdamas su M. Oginskio dvaro orkestru, gražiame Šateikių grafų Pliaterių dvare ne kartą koncertavo.
Kalbama, kad vėliau M. K. Čiurlionis ne kartą lankėsi Šateikiuose ir vargonavo vietos bažnyčioje. Galbūt griežė savo kūrybos preliudus ir fugas, kuriems atlikti labai tinka šių vargonų dispozicija.
Šateikių Šv. evangelisto Morkaus parapija buvo įkurta 1926 metais.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
