Liepos 8 dieną Plungės rajono savivaldybėje surengtame seniūnų pasitarime Šateikių seniūnas Zigmantas Strumyla pasidalijo savo nerimu dėl vienos seniūnijoje gyvenančios šeimos. Motinai ir sūnui reikalinga pagalba, tačiau jie jos nei prašo, nei priima.
Z. Strumyla sakė, kad ir jį, ir kitus seniūnijos darbuotojus nerimauti verčia Aleksandravo kaimo vienkiemyje kartu su negalią turinčiu sūnumi gyvenanti R. D. (g. 1939 m.). „Visai neseniai sužinojome, kad moters sūnus susižalojo koją, kad reikalinga medicinos pagalba, tačiau tik per didžiausius vargus įtikinome, kad jis koją parodytų bent jau seniūnijos felčerei. Motina taip pat turi problemų dėl regėjimo. Būna, kad išeina iš namų ir ne visada žino, kaip grįžti. Pas medikus važiuoti nesutinka. Ką daryti? Turime karčios patirties, tad baimės akys – plačios“, – kalbėjo seniūnas.
Ir tikrai, prisiminus praėjusių metų sausio mėnesį seniūnijos Alksnėnų kaime rastą vyrą apirusiu veidu, šiurpas per kūną eina iki šiol. Tuomet išvystas vaizdas šokiravo ne tik seniūnijos atstovus, bet ir, kaip sakoma, šilto ir šalto mačiusius policijos ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Žinoma, ši žinia buvo paskelbta per visas visuomenės informavimo priemones, tuoj atsirado ir „teisėjų“, kaltinančių seniūną ir socialinius darbuotojus abejingumu, aplaidžiu požiūriu į žmones. O tiesa ta, kad alksnėniškė Z. S. E. nė per nago juodymą prie sūnaus neprileido nei socialinių darbuotojų, nei medikų. Seniūnas „Plungei“ pasakojo, jog prieš kelerius metus sužinojęs, kad moteris į namus nešasi actą, aliejų ir kitas priemones ir jomis gydo savo sūnų, kartu su seniūnijos darbuotojais ne sykį vyko pas ją, tačiau ji į namus nieko neįsileisdavo. Buvo pasitelkta policija ir greitoji medicinos pagalba, bet… Nors iš pradžių vyrą ir pavyko įkalbėti vykti į ligoninę, tačiau netikėtai grįžusi namo motina uždraudė tai daryti. Į gydymo įstaigą važiuoti sūnus atsisakė. Tad teko apsisukti ir grįžti. Tik atsitiktinai praėjusių metų sausį socialinei darbuotojai akies krašteliu pavyko išvysti lovoje gulintį moters sūnų apirusiu veidu. Ir tada Z. S. E. duris atvėrė tik po to, kai policijos pareigūnai pagrasino jas išlaušiantys.
Nors nelaimėlis ir buvo išvežtas į ligoninę, tačiau ir pats, ir motina kategoriškai atsisakė medicinos paslaugų ir išvyko į namus. Tik po kurio laiko alksnėniškė nusileido ir nebeprieštaravo, kad sūnus būtų gydomas. Tiesa, kaip sakė Z. Strumyla, prieš kelias savaites vyras iškeliavo amžinojo poilsio.
Situacija gali pasikartoti, tad nieko keisto, kad seniūnas pavojaus varpais pradėjo skambinti iš anksto. „Tikrai nebenorime panašių įvykių“, – tvirtino Z. Strumyla.
Nors R. D. turi giminaičių, pasak seniūno, su jais mažai bendrauja. Nei mama, nei sūnus pagalbos patys neprašo, tik atsitiktinai, jei kam pasiskundžia, kas nors paaiškėja. „Jau esame tvarkę elektros instaliaciją, vandenį, keitę stogą, remontavę krosnį. Bėda ta, kad jie nelabai įsileidžia, reikia gerai pavargti, kol įtikini“, – dėstė seniūnijos vadovas. Be to, šeima nelabai pasitiki aplinkiniais, kartais apkaltina nebūtais dalykais, tad situacija, kaip sakoma, stebima iš tolo. „Jie ateina apsipirkti į parduotuvę, dar iš vienos moters perka grūdus. Prašau žmonių, kad pastebėję, jog jei nesirodo ilgesnį laiką, informuotų mane. Nepaliksime likimo valiai. Kol kas tik tiek galime“, – teigė seniūnas.
„Tikrai taip. Yra tokių žmonių, kurie pagalbos nepriima, ir tai yra problema. Įstatymai neleidžia ko nors daryti per prievartą. Šiuo atveju, ko gero, yra tik vienas kelias – bandyti įtikinti moterį apsilankyti pas medikus. Tada gal ir kiti reikalai pajudėtų“, – vienintelį kol kas galimą sprendimą mato Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Genovaitė Vasylienė.
