Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena, siekiama atkreipti dėmesį į širdies ligas atsirasti skatinančią riziką ir paraginti žmones labiau rūpintis savo sveikata. Lietuvoje nuo kraujotakos sistemos ligų miršta 2,5 karto daugiau žmonių nei Vakarų Europos šalyse. Šios ligos Lietuvoje kasmet nusineša daugiau kaip 23 tūkst. žmonių gyvybių.
Moterims rizika padidėja, sulaukus vyresnio amžiaus
Širdies ir kraujagyslių ligas įprasta laikyti vyrų problema. Tačiau moterims jų grėsmė – ne ką mažesnė, o sulaukus vyresnio amžiaus, net didesnė negu vyrams. Širdies ir kraujagyslių ligomis suserga viena iš dviejų vyresnių nei 50 metų moterų.
Dažniausiai širdies ir kraujagyslių ligos moterims pradeda vystytis prasidėjus menopauzei. Taip atsitinka dėl hormonų persitvarkymo: moteriški hormonai estrogenai teigiamai veikia arterijas. Po menopauzės sumažėjus jų gamybai, širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja. Deja, neretai pirmieji simptomai lieka nepastebėti, o problemos atpažįstamos tik joms įsisenėjus.
Susirūpinti širdies ligų profilaktika – niekada ne per anksti, o po 50-ies – būtina. Reikia tik daugiau dėmesio skirti savo kraujo spaudimo ir cholesterolio bei cukraus kiekio kraujyje reguliavimui. Didžiausi sveikos širdies priešai labai paprasti – alkoholis, tabakas, nutukimas ir stresas. Bent šiek tiek sumažinus kiekvieno jų poveikį, galima gerokai palengvinti savo širdies dalią.
Keisti įpročius nelengva
Širdies ir kraujagyslių ligos klastingiausios ne tik todėl, kad vystosi lėtai, o užklumpa staiga, bet ir dėl to, kad jas sukelia įsisenėję žalingi įpročiai, kuriuos pakeisti ne taip ir lengva, o į kurių poveikį dažnai numojama ranka.
Pakeisti įpročiai gali turėti itin didelės įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai. Pavyzdžiui, nustojus rūkyti, rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis per metus sumažėja perpus.
Verta atkreipti dėmesį ir į savo kūno masės indeksą. Antsvoris – vienas rizikos veiksnių, todėl reikėtų stengtis nuolat palaikyti normalų kūno svorį ir stengtis, kad kūno masės indeksas nebūtų aukštas. Ypatingai žalingi liemens srityje pradėję kauptis riebalai.
Lietuviai turi dar vieną sveikatai itin kenksmingą įprotį – per daug vartoja druskos. Tarp ES šalių esame vieni daugiausiai vartojančiųjų šio produkto. Lietuvoje druskos suvartojama dvigubai daugiau negu Prancūzijoje ar Graikijoje. Tai viena priežasčių, dėl ko daugelio lietuvių kraujospūdis padidėjęs ir yra daug žmonių, nuolat naudojančių kraujospūdį reguliuojančius vaistus.
Širdžiai būtinas reguliarus fizinis krūvis
Jei gyvenate pernelyg nejudriai, ligų rizika padidėja. Reguliari mankšta atpalaiduoja kraujagyslių spazmus, padeda reguliuoti arterinį kraujospūdį, stiprina širdies raumenį. Sportas grūdina širdį, todėl pulsas tampa retesnis, o kraujo spaudimas kyla lėčiau.
Jei nemėgstate sportuoti, savo dieną derėtų papildyti bent ilgais pasivaikščiojimais. Rekomenduojamas ėjimas vidutiniu greičiu pasirinktinai – 30 minučių kasdien, 40 minučių 5 kartus per savaitę arba po 1 valandą 3 kartus per savaitę. Sveikintini bet kokie fiziniai pratimai – vaikščiojimas, bėgiojimas, važinėjimas dviračiu, joga, sportiniai žaidimai. Svarbu tai daryti reguliariai.
