Pabaiga. Pradžia Nr. 89 (1751)
Spalio 23-30 dienomis 50 saugomų teritorijų darbuotojų iš visos Lietuvos keliavo po Vokietijos saugomas teritorijas, aplankė kai kurias įdomesnes vietas Lenkijoje. Iš Žemaitijos nacionalinio parko į kvalifikacijos kėlimo išvykstamąjį-pažintinį seminarą „Lankytojų srautų reguliavimas ir saugomų teritorijų pritaikymas lankymui Vokietijos saugomose teritorijose“ išsiruošė net 11 darbuotojų. Seminaras vyko pagal „INTERREG Baltic sea programme“ projektą „Parks and Benefits”. Projekte kartu su Lietuvos valstybinių parkų ir rezervatų asociacija dalyvauja Žemaitijos nacionalinio parko ir Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos, taip pat dar 16 partnerių iš Švedijos, Norvegijos, Danijos, Vokietijos, Latvijos ir Estijos.
Užsukome ir į Feldbergo ežerų vietovės gamtos parką, kuriame yra daug ežerų. Iš apžvalgos aikštelės pažvelgėme į vieną iš jų – kai kuriems jis priminė Asvejos (Dubingių) ežerą. Pasivaikščiojome poledynmečio laikotarpiu suformuoto ežero pakrante, grožėdamiesi rudeninėmis bukų miško spalvomis. Mus lydintis parko darbuotojas džiaugėsi, kad jie turi daug erelių: žuvininkų, rėksnių, jūrinių.
Apsilankėme ir angliško stiliaus Muskau parke (įrašytame į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą), kurio 522 hektarai yra Lenkijos, o 206 ha (kartu su rūmais) – Vokietijos teritorijose. Jį įkūrė kunigaikštis Hermanas fon Piukleris-Muskau (1785-1871), didikas, kelionių literatūros autorius ir didelės reikšmės sodininkystei turėjęs mokslininkas.
Pasivaikščiojimas senų medžių, ypač bukų, alėjomis, palei vandens telkinius, iš skirtingų vietų besikeičiantis rūmų vaizdas, dar nematytos medžių formos, atstatytas medinis tiltas ir tiltas, kuriuo perėję per upę, atsidūrėme vokiečių pusėje, suteikė mums gerų emocijų.
Mūsų laukė ilga (apie 9 val.) kelionė iki Lenkijos Malborko miesto, kuriame apsistojome nakvynei. Iš ryto, lydimi gidės, lankėmės Malborko (Marienburgo) pilyje. 1274-1457 metais Malborkas buvo Didžiojo Kryžiuočių ordino ir viso vienuolyno sostinė. Tai didžiausia Europoje viduramžių pilis, įrašyta į UNESCO Pasaulio kultūrinio paveldo sąrašą. Kaip tik šioje pilyje XIII–XV a. planuoti ir organizuoti kryžiaus žygiai į Lietuvą, kurta rytinės Baltijos jūros pakrantės tautų nukariavimo politika. Malborko pilyje buvo įkalintas ir iš jos pabėgo Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis.
Pilyje dėmesį patraukė ne tik labai įdomus gotikinis interjeras, architektūrinės detalės, bet ir čia eksponuojamos gausios gintaro papuošalų, meninių amatininkų dirbinių, ginklų ir skulptūrų kolekcijos.
Užsukome ir į buvusią Štuthofo koncentracijos stovyklą, veikusią 1939-1945 m. Ji mums žinoma iš B. Sruogos romano „Dievų miškas“. Per beveik šešerius veiklos metus stovykloje buvo užregistruota apie 110 tūkstančių kalinių, maždaug 65 tūkstančiams iš jų tai buvo mirties vieta.
Nakvynei apsistojome Gdanske – šeštajame pagal dydį Lenkijos mieste, uostamiestyje, kuris per Antrąjį pasaulinį karą apie 80 proc. buvo sugriautas ir po jo atstatytas. Miestas ypač gražus naktį. Tuo mes patys įsitikinome, po jį pasivaikščioję vakare.
Pakeliui į Lietuvą aplankėme ir Vilko irštvą – įtvirtintą Hitlerio bunkerį tuometiniuose Rytprūsiuose. Iš jo Antrojo pasaulinio karo metais Hitleris vadovavo Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms – Vermachtui. Karo pabaigoje betoniniai pastatai (kai kurių sienų storis siekė 5-8 metrus) subombarduoti pačių vokiečių. Betoniniai luitai mena sveiku protu nesuvokiamus Hitlerio planus.
Kiekviena kelionė kuo nors praturtina. Grįžome kupini idėjų, gerų įspūdžių. Stengsimės geras, iš vokiečių nusižiūrėtas idėjas pritaikyti ir savo darbe.
Aušra BRAZDEIKYTĖ
Platelių lankytojų centro administratorė
