Saugumas prieš patogumą. Kas svarbiau?

Prieš savaitę plungiškiai džiūgavo: pagaliau buvo baigti šiaurinę ir pietinę miesto dalis skyrę statybos darbai ir su fanfaromis atidarytas tunelinis viadukas. Nors eismas tuneliu jau leidžiamas, tačiau pats objektas tebeturi statybvietės statusą: vyksta baigiamieji darbai ir ruošiamasi objektą atiduoti vertinti valstybinei komisijai. Vieni iš privalomų numatytų darbų – laikinojo pėsčiųjų tako per geležinkelio bėgius panaikinimas. Dėl jų ir kilo nepasitenkinimas. Plungiškiai, kuriems šiuo taku iki šiol teko naudotis, pyksta – negi buvo būtina jį išardyti, juk juo kur kas patogiau ir greičiau galima pasiekti vadinamąjį kareivinių rajoną, ar valdžiai nerūpi žmonių nuomonė, o yra žiūrima tik biurokratinių sprendimų, užfiksuotų dokumentuose?

Laviruoti tarp automobilių – pavojingiau
„Atsirado viadukas, tačiau saugiau dėl to nesijaučiame. Gyvename Žemaitės gatvėje. Vaikas dabar į „Babrungo“ mokyklą ir iš jos turi eiti darydamas gerą vingį per tunelį. Čia kerta gatvę, atsiduria prie žiedo, vėl gatvė… Mašinų srautas labai didelis. Traukiniai juk kur kas rečiau važiuoja, o automobilių judėjimas – begalinis. Tas takas buvo labai gerai: ir apšviestas, ir išasfaltuotas. Jautėmės kur kas saugiau juo eidami nei dabar, kai tenka laviruoti tarp ryte skubančių mašinų“, – pyko viena mama, pamačiusi, kai iškart po viaduko atidarymo imtasi pėsčiųjų tako ardymo darbų.
Priminsime, jog laikinasis pėsčiųjų takas per bėgius buvo įrengtas, kai praėjusių metų birželio pabaigoje prasidėjo tunelinio viaduko po geležinkeliu Dariaus ir Girėno gatvėje rangos darbai. Dėl to kitu, nei buvo įprasta, maršrutu buvo numatytas pėsčiųjų (dviratininkų, neįgaliųjų) judėjimas per geležinkelį.
Tam, kad pėstieji iš miesto centro saugiai pasiektų „Babrungo“ pagrindinę mokyklą, už pervažos veikiančias darbovietes, kitas įstaigas ar gyvenamuosius namus, buvo nutiestas laikinasis pėsčiųjų takas, kurio pradžia – Žemaitės gatvėje.
Kadangi pėstieji buvo įpratę kirsti geležinkelį ties pervaža, pradėjus tunelinio viaduko rangos darbus nuspręsta, kad įprastoji vieta laikinam pėsčiųjų takui įrengti nėra saugi. Galėjo kilti rizika, kad žmonės, nepaisydami pavojaus savo sveikatai ir gyvybei, lįs po traukiniu. Dėl to ir atsirado dviejų metrų pločio pėsčiųjų takas ties minėtąja Žemaitės gatve. Prie tako, kuris vedė per geležinkelio bėgius, pasirūpinta nupjauti žolę, buvo iškirsti krūmai matomumui užtikrinti. Taigi naujuoju taku plungiškiai noriai ėmė naudotis ir, kaip rodo dabartinė situacija, buvo linkę, kad iš laikinojo jis virstų nuolatiniu.
Vietos valdžia – už tai, kad takas liktų, bet…
Įdomu tai, kad plungiškiams pritarti iš esmės būtų linkę ir mūsų valdžios vyrai. Tiek Plungės miesto laikinasis seniūnas Gintaras Domarkas, tiek Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas patikino, jog diskusija su akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovais dėl laikinojo tako vyko. Pokalbių metu buvo derėtasi dėl galimybės jį išsaugoti. „Tikrai buvau už tai, kad tas takas liktų, tačiau „Lietuvos geležinkelių“ pozicija buvo priešinga. Aiškinta, jog esmė yra žmonių saugumas. Tame ruože traukinys, važiuojantis 40 km/val. greičiu, esą reikalui esant tikrai laiku nesustotų. Taip pat mums buvo pranešta, kad bendrovės planuose yra įrengti dvigubas geležinkelio vėžes, dėl to traukiniai turėtų judėti dažniau. Užsiminta ir apie akustinių sienelių įrengimą“, – komentavo G. Domarkas.
„Aš buvau už tai, kad takas būtų paliktas – vis tiek žmonės juo eis, neuždrausi jiems, tačiau geležinkelininkai jokiu būdu nenorėjo prisiimti atsakomybės dėl jo, apeliuota į žmonių saugumą. Iš tikro tai yra labai svari priežastis“, – aiškino administracijos direktorius ir pridūrė, kad traukinių judėjimo greitis buvo apribotas tik statant tunelį, pasibaigus jo rangos darbams, važiavimo greitis turėtų didėti.
„Lietuvos geležinkeliai“ kategoriškai taria NE
„Lietuvos geležinkelių“ Komunikacijos departamento atstovas Gintaras Liubinas redakcijai atsiuntė raštą, kuriame išdėstė aiškią bendrovės poziciją, o ji, kaip ir galima buvo numanyti, plungiškių norams nepalanki:
„Tik ką įgyvendinto projekto vienas iš svarbiausių tikslų – vietoje pervažos įrengti tunelinį viaduką ir tokiu būdu užtikrinti maksimalų pėsčiųjų ir transporto eismo saugumą. Vieno lygio susikirtimuose, tokiuose kaip pervažos ir perėjos, yra ypač didelė rizika įvykti eismo įvykiui, lyginant su dviejų lygių susikirtimais. Ypač tai aktualu, kai kalbame apie vaikus ir moksleivius, kurių atidumas, dėmesys, atsargumas ir patirtis tinkamai įvertinti riziką yra minimalūs. Tunelinis viadukas tam ir buvo pastatytas, kad neliktų vieno lygio susikirtimų – kaip rizikos faktoriaus. Didžiausias „Lietuvos geležinkelių“ prioritetas – saugumas. Gyventojų patogumas neabejotinai taip pat yra labai svarbu, bet patogumo negali būti siekiama saugumo sąskaita. Juolab kad kelias einant tuneliniu viaduku pailgėja tik apie 300 metrų.“
G. Liubinas taip pat akcentavo, jog šis takas buvo numatytas kaip laikinas sprendimas. Jo paskirtis – projekto įgyvendinimo metu laikinai užtikrinti gyventojų susisiekimą. Įgyvendinus projektą, takas privalo būti išmontuotas – taip yra numatyta projekto, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendiniuose, ir tai yra privaloma įvykdyti.
„Kalbant apie triukšmo mažinimo sieneles, vietoje, kur buvo įrengtas laikinasis pėsčiųjų takas per geležinkelį, įgyvendinant geležinkelio ruožo Plungė–Šateikiai rekonstrukcijos ir antrojo geležinkelio kelio tiesimo projektą, bus atliekamas triukšmo lygio vertinimas, ir viena iš svarstytinų triukšmo mažinimo priemonių bus akustinių sienelių įrengimas. Plungės stoties teritorija, kur akustinių sienelių statyti nereikės, bus aptverta tinklo tvora, apsaugant žmones ir gyvūnus nuo patekimo į pavojingą geležinkelio zoną“, – informavo „Lietuvos geležinkelių“ Komunikacijos departamento atstovas.
Šiuo metu laikinojo tako oficialiai jau nebėra – jis išardytas. Tačiau ar šis faktas sustabdys plungiškius ir jie užmirš pamėgtą gerokai trumpesnį kelią? Vargu… Įpratimui juk labai sunku atsispirti.