Kovo mėnesį Plungės rajono politikai buvo informuoti, kad Alsėdžiuose yra žemės plotas, kuriame galėtų būti įkurtas saulės elektrinių parkas. Tada kalbėta, kad laisvų sklypų, tinkamų tokiems parkams, rajone daugiau nėra, bet, kaip sakoma, kas ieško, tas randa. Gegužės mėnesio Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdyje priimtas sprendimas neįtraukti į privatizuojamų žemės sklypų sąrašą 8,2 ha sklypo, esančio Šateikių seniūnijos Narvaišių kaime.
Kaimo reikalų komiteto posėdyje sprendimo projektą pristatęs Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Tomas Jocys kalbėjo, kad teritorijoje Narvaišiuose yra buvę kolūkio pastatai. Kolūkiams iširus, kas norėjo, tuos pastatus gavo, nugriovė, plytas išsivežė ir paliko apleistą teritoriją. Dabar joje tik griuvėsiai, likę pamatai.
„Tokios teritorijos seniūnijoms yra kaip Achilo kulnas, nes žmonės į jas pradeda vežti atliekas, pradeda naudoti kaip sąvartyną. Šitokio dydžio teritoriją rajone turime vos ne 20 metų ir ji visiškai nenaudojama. Pagrindinis jos minusas – užterštumas, nes čia yra buvusios ir statybinės medžiagos, ir pamatai išlikę, tad žemės ūkiui ji nelabai patraukli, nes ūkininkui savo sąnaudomis reikėtų sklypą sutvarkyti. Dažniausiai būna, kad tokias teritorijas ūkininkai nuo kraštų „nukapoja“, o visą problemą palieka spręsti seniūnijai“, – dėstė T. Jocys.
Skaitytojams priminsime, kad kovo mėnesį buvo kalbama apie 5,2 ha plotą Alsėdžių miestelyje, Kūbakių gatvėje.
Alsėdžiuose esančiame sklype taip pat kažkada yra buvę kolūkio pastatai. Šiuo metu viskas išgriauta, teritorija apleista, o seniūnė turi rūpesčių, nes ten žmonės atsikrato tuo, kas jiems nereikalinga.
Apytiksliais skyriaus vedėjo skaičiavimais, 8,2 ha teritorijoje Narvaišiuose įrengus saulės elektrinių parką būtų galima pagaminti 8 mln. kWh elektros. Šiuo metu rajono biudžetinės įstaigos sunaudoja apie 3,6–3,8 mln. kWh, savivaldybės įmonės – dar tiek pat. „Tai reiškia, kad į šią teritoriją galėtume sutalpinti visą saulės elektrinių parką, kuris aptarnautų ir savivaldybės įmones, ir biudžetines įstaigas“, – reziumavo T. Jocys.
Beje, dar kovą kalbėta, jog yra svarstoma, kad Savivaldybė savo parkuose pagaminta elektra turėtų aprūpinti ne tik biudžetines ir savivaldybės įstaigas, bet ir apie 30 proc. socialiai remtinų žmonių.
Teritorijoje taip pat yra dvi transformatorinės, kuriose bus galima rezervuoti pagamintą elektros galią.
„Suprantame, kad Savivaldybei ateičiai reikės teritorijų, kurios galėtų tapti atsinaujinančių energetikos išteklių teritorijomis, kur Savivaldybė savo poreikiams statys saulės elektrinių parkus“, – kalbėjo skyriaus vedėjas. Pasak jo, būtų galima teikti paraišką Aplinkos ministerijai dėl finansavimo užterštai teritorijai sutvarkyti.
„Reikia tik sveikinti tokius sprendimus. Jei sklypo neprireiks, bus galima jį atiduoti privatizuoti. Be to, sutvarkytas jis bus daug patrauklesnis“, – pažymėjo komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.
Suprantama, kad nė vienas politikas tokiam sprendimui neprieštaravo, tad laukia kitos procedūros: kreipimasis į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu, kad sklypas neatsidurtų privatizuojamųjų sąraše. Gavus teigiamą atsakymą bus formuojamas sklypas, ieškoma lėšų jam tvarkyti.
„Turime turėti pasiruošę visą paketą, kai bus paskelbtas paraiškų teikimas dėl finansavimo, kad būtume pirmieji“, – dar komiteto posėdyje pabrėžė T. Jocys.
