Šaulių sąjunga – valstybės remiama sukarinta visuomeninė organizacija, vienijanti šalies gyvenimui ir gynybai neabejingus žmones. Šauliai veikia pagal LR Seimo priimtą Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) įstatymą ir krašto apsaugos ministro tvirtinamą statutą. Nors Šaulių sąjunga vykdo kai kurias valstybės institucijų skiriamas užduotis, ji yra laisvų, savo laiką Tėvynės gynybai ir stiprinimui skiriančių žmonių organizacija. LŠS siekia ugdyti pasitikinčius savimi, kūrybingus, motyvuotus ir drausmingus Lietuvos Respublikos piliečius, pasirengusius ginti Tėvynę, nelaimės atveju padėti kitiems.
„Šaulių sąjunga per pastaruosius metus tapo ypač matoma. Kilus emigrantų krizei šauliai gelbėjo pasieniečiams – padėjo vykdyti šalies sienos kontrolę, savanoriavo karantino metu. Žmonės pamatė, kad sąjunga gali talkinti ir padėti visur, tad atsirado vis daugiau norinčių prisijungti. Vien per šiuos metus prisiekė apie 120 naujų Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės narių. Panašiai tiek yra pareiškę norą ir laukia savo eilės“, – teigia Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės kovinio būrio vadas Tomas Lekavičius.
Šaulių sąjungos istorija
Lietuvos šaulių sąjunga buvo įkurta 1919 m. birželio 27 d. Kaune. Jos tikslas – įtvirtinti šalies nepriklausomybę kovojant su bolševikais, bermontininkais ir lenkais.
Iki 1940 m. LŠS tapo viena populiariausių ir gausiausių organizacijų. Istoriko V. Jokubausko teigimu, 1940 m. jai priklausė apie 88 tūkst. asmenų (rikiuotės šaulių, ne rikiuotės šaulių ir kandidatų, moterų šaulių).
Prasidėjus Lietuvos atgimimui, 1989 m. birželio 1 d. Kaune vykusiame „Tremtinio“ klubo ir Demokratų partijos mitinge buvo oficialiai paskelbtas Šaulių sąjungos atkūrimas. 1989 m. rugsėjo 20 d. LŠS atkūrimo iniciatyvinės grupės nariai davė pirmą priesaiką Kelmėje, prie sąjungos įkūrėjo ir ideologo Vlado Putvinskio kapo. Ši diena laikoma LŠS atkūrimo Lietuvoje data.
Tačiau tik 1997 m. liepos 2 d. buvo priimtas Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas. 1998 m. pradėtas sąjungos pertvarkymas, kurio tikslas – LŠS integruoti į šalies gynybos sistemą. Buvo suformuota 10 apskričių šaulių rinktinių. 1999 m. gegužės 11 d. Seime buvo priimtas Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymas, 2000 m. patvirtintas Šaulių sąjungos statutas, o tų pačių metų vasario 14 d. organizacija įregistruota Teisingumo ministerijoje.
Šiuo metu Lietuvos šaulių sąjungai priklauso apie 12 tūkst. narių.
Lietuvos šaulių sąjungos uždavinys
Taikos metu: rengti Lietuvos Respublikos piliečius ginkluotam ir nesmurtiniam pilietiniam pasipriešinimui, padėti užtikrinti viešąjį saugumą, valia ir ginklu ginti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir jos vientisumą.
Agresijos atveju: Lietuvos šaulių sąjungos koviniais būriais remti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, kitais pajėgumų vienetais padėti užtikrinti viešosios tvarkos palaikymą, kritinės infrastruktūros objektų apsaugą, okupuotoje teritorijoje vykdyti ginkluotą ir nesmurtinį pilietinį pasipriešinimą, siekiant atgrasyti priešą, apginti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir jos teritorijos vientisumą, užtikrinti piliečių saugumą.
Nariu gali tapti kiekvienas doras Lietuvos pilietis
Iš viso Lietuvos šaulių sąjungoje yra 10 rinktinių. Viena iš jų – Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinė, kuriai vadovauja Julius Svirušis. Žemaičių rinktinei priklauso Plungės, Mažeikių, Telšių, Rietavo ir Varnių šauliai. Žemaitijos rinktinė taip pat turi ir savo kovos būrius. Vieno jų vadas – T. Lekavičius. Tačiau kiek šaulių priklauso koviniam būriui, T. Lekavičius neatskleidė – tai paslaptis.
Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės kovinio būrio vadas sako, jog Šaulių sąjungos nariu gali tapti kiekvienas doras Lietuvos pilietis. „Šauliais gali būti tiek vyrai, tiek moterys, tiek vaikai nuo 11 metų, – kalbėjo Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės kovinio būrio vadas. – Kiekvienas iš jų save gali realizuoti veikdamas karybos, sporto bei kultūros srityse. Sąjungą sudaro eiliniai šauliai, koviniai būriai ir ne per seniausiai pradėti steigti komendantiniai būriai.“
Anot T. Lekavičiaus, eiliniai šauliai privalo baigti bazinį šaulio pasirengimo kursą. Jo metu mokoma, kaip naudotis ginklu, karinių taktinių, medicinos, žygių orientavimosi pradmenų. Taip pat suaugusiems šauliams organizuojamos įvairios pratybos, mokymai: nuo teorinių paskaitų iki praktinių užsiėmimų. Kartą per metus vyksta ir didesnės pratybos. „Mokymų būna įvairių, bet nebūtinai juose eiliniai šauliai turi dalyvauti. Būna, kad šaulys pasirenka jam patinkančią kryptį, pavyzdžiui, orientuojasi į taktinės medicinos kursus, kiti – į taikliojo šaulio kursus, žemėlapio ar ryšio priemonių naudojimą ir pan.“, – pasakojo Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės kovinio būrio vadas.
Koviniai būriai
Kovinio būrio šauliams taikomi kur kas didesni reikalavimai nei eiliniams nariams – jie turi atitikti fizinio pasirengimo ir sveikatos normatyvus. Šie šauliai, skirtingai nei eiliniai, turi įgiję aukštesnio lygio karinį pasirengimą.
Žemaitijos šaulių rinktinės kovinis būrys kiekvieną mėnesį dalyvauja bendrose pratybose su Krašto apsaugos savanorių pajėgomis (KASP). „Kartais būna platesnės pratybos – mes būname priešai ir puolame KASP, o jie ginasi ir atvirkščiai. Treniruojamasi, kaip patruliuoti, apieškoti automobilius, saugoti objektus. Vyksta šuolio su parašiutu kursai, pilietinio pasipriešinimo, karinės technikos ir ginkluotės atpažinimo, specialiųjų priemonių panaudojimo, kulkosvaidininko kursai ir t. t.“
Pasak Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės kovinio būrio vado, šiuo metu dar yra formuojami nauji būriai – komendantiniai. Jų laipsnis ir pasirengimas žemesnis nei kovinio būrio šaulių, bet aukštesnis negu eilinio šaulio. Komendantinio būrio šauliams gali būti pavesta padėti vietinei kariuomenei, gyventojams, jeigu kas nors atsitiktų, saugoti, prižiūrėti įvairiausius objektus ir pan.
Kuo skiriasi šaulys nuo KASP?
- Lekavičiaus teigimu, Lietuvos šaulių sąjunga yra laisvesnė. Šauliai negauna jokio atlygio – jie sąjungai priklauso vien pilietiškumo vedami. KASP tarnaujantiems savanoriams už pratybas yra mokama, tad ir motyvacija jų, anot Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės kovinio būrio vado, yra visai kitokia.
„Šaulių sąjungos nariai turi truputį laisvesnes kojas. Kadangi jai priklausantys žmonės dažniausiai yra dirbantys, tad jie sąjungai atiduoda savęs tiek, kiek gali ir nori.
Šiandien Žemaitijos šaulių 8-ojoje rinktinėje yra 287 suaugę šauliai ir 577 vaikai. Vaikams kiekvienais metais tiek vasarą, tiek žiemą organizuojamos stovyklos, kuriose jaunieji šauliai treniruojasi, mokosi įvairiausių disciplinų ir pan. Vaikai turi įveikti keturias pasirengimo pakopas, kur ketvirtoji yra aukščiausia“, – pasakojo T. Lekavičius.
Kokią vietą kariuomenėje karo atveju užimtų šauliai?
„Koviniai būriai automatiškai būtų priskirti kariuomenei ir vykdytų paskirtas užduotis, – teigė Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės kovinio būrio vadas. – Komendantiniai būriai taptų pavaldūs kariuomenės paskirtam miesto ar rajono komendantui. Jiems galėtų būti pavesta saugoti svarbius pastatus, galbūt iš gyventojų surinkti ginklus, užtikrinti viešąją tvarką teritorijose ir pan. Na, o eiliniai šauliai vykdytų vado ar komendanto nurodymus.“